Toks sprendimas priimtas antradienį, Seime likus paskutiniam balsavimui dėl lošimų bei loterijų organizatorių apmokestinimo naujos tvarkos. Dėl to dar balsuos Seimas.
Suvienodinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorių apmokestinimo bazę siūlė liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis pripažino, kad teikti tokį siūlymą jo paprašė lobistai.
„Susitikau su lobistais, deklaravau tai, gavau jų pasiūlymą“, – komitete tvirtino jis.
E.Gentvilas siūlo loterijų įmonėms taikyti tokį pat apmokestinimo principą, kaip ir azartinių lošimų įmonėms – nuo faktiškai išplatintų bilietų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR), o ne nuo išplatintų bilietų nominalios vertės, kaip yra dabar.
Be to, jis siūlo loterijų mokesčio tarifą nustatyti 35 proc. GGR – tai atitiktų apie 15 proc., jeigu jis būtų taikomas nuo išplatintų bilietų nominalios vertės – trimis punktais mažiau nei siūlė Biudžeto ir finansų komitetas, bet dviem punktais daugiau negu dabar.
BFK vadovas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad dėl mokestinės bazės suvienodinimo biudžetas surinktų 3,86 mln. eurų mažiau nei pagal Seimo jau pritartą variantą.
Jis numato nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Lošikams tarifas būtų skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, o loterijų įmonėms – nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.
Savo ruožtu Andrius Palionis pabrėžė, kad lošimų bei loterijų įmonių apmokestinimo bazės suvienodinimas nereikštų, kad taip ir būtų.
„Tada suvienodinti laimėjimų išmokėjimą irgi reikia“, – teigė jis.
Pasak A.Palionio, azartiniuose lošimuose laimėjimams turi atitekti ne mažiau kaip 80 proc. visų pajamų, o loterijose – 50 proc.
BFK pritarė Vyriausybės siūlymui, kad pakeitimai loterijų organizatoriams įsigaliotų pusmečiu vėliau – nuo 2023 metų sausio vietoje 2022-ųjų liepos. Taip siekiama sudaryti sąlygas įmonėms prisitaikyti prie būsimų pokyčių, atsižvelgiant į turtinius interesus bei veiklos perspektyvas.
Lošimų organizatoriams nauji tarifai galiotų nuo 2022-ųjų liepos.
„Paranku tik azartiniams lošimams“, – komitete pareiškė Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovė Dovilė Murauskienė teigė, kad ne visai teisingas sprendimas yra numatyti ilgesnį mokesčio tarifo įsigaliojimo laiką loterijų sektoriui.
„Nustatant naujus mokesčius vienam segmentui (loterijų verslui – BNS) sudaroma privilegijuota padėtis, o kitam (lošimų – BNS) nepalankesnės sąlygos“, – teigė ji.
Dėl lošimų bei loterijų organizatorių naujo apmokestinimo Seimas apsispręs antradienį iki pietų.
Lošimų įmonių pardavimų pajamos per tris šių metų ketvirčius siekė 1,3 mlrd. eurų, o loterijų – 115 mln. eurų.
Dabar loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
Už lošimus B ir A kategorijos automatais ir stalo lošimus mokamas fiksuotas mokestis už kiekvieną leidime nurodytą įrenginį. Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo GGR: bingo, totalizatorių, lažybų organizatoriams taikomas 18 proc. tarifas, o nuotolinių lošimų – 13 procentų.
