Šešiems komiteto nariams balsavus už, trims – prieš ir vienam susilaikius BFK baigė svarstyti Vyriausybės pateiktą projektą, numatantį naujus šio mokesčio tarifus.
Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Tokiu būdu, pasak M.Lingės, socialiai jautrios grupės nemokėtų mokesčio.
„Taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami“, – komitete teigė M.Lingė.
Be to, komitetas siūlo leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo. BFK pritarė Simono Gentvilo siūlymui leisti savivaldybėms nustatant tarifą atsižvelgti į tai, ar NT turi suformuotą žemės sklypą, ar ne.
„Ilga laiką egzistuoja problema, kad didžioji dalis Lietuvoje esančio turto savininkų nėra susitvarkę žemės, ant kurios jie stovi, klausimų, tai yra, nėra suformuoti sklypai, nėra mokamas nuomos mokestis, nėra galimybės plėsti automobilių stovėjimo aikštelių“, – nurodė aplinkos ministras.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys pabrėžė, kad naujas mokesčio modelis nėra tobulas, jis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Palionis rėmė Kaimo reikalų komiteto siūlymą įstatymo nekeisti.
„Visiškai blogą (pateiktą Vyriausybės – BNS) projektą daro ne tokiu blogu, bet vis tiek ne geru (...) Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių“, – teigė V.Gapšys.
M.Lingės teigimu, nustatant naujus NT mokesčio tarifus remtasi žemės mokesčiu.
„95 proc. pajamų iš žemės mokesčio surenkama taikant nuo 0,1 proc. iki 2 proc. Matyti, kad savivaldybės nesirenka nei pačių aukščiausių, nei pačių žemiausių tarifų“, – teigė jis.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė nurodė, kad dabar iš NT mokesčio surenkama apie 14 mln. eurų per metus. Priėmus Vyriausybės siūlomą variantą būtų galima surinkti 18-116 mln. eurų.
Taikant M.Lingės siūlomą 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą – 191 mln. eurų – toks tarifas, R. Bilkštytės teigimu, dabar taikomas dauguma atvejų.
Pasak jos, jei būtų taikomi maksimalūs tarifai, iš NT mokesčio būtų surenkama daugiau kaip 700 mln. eurų.
Po diskusijų dėl vėjo jėgainių NT apmokestinimo komitetas pritarė M.Lingės siūlymui, kad jos mokėtų lengvatinį ir visose savivaldybėse vienodą NT mokestį – jos mokėtų įstatyme numatytą fiksuotą NT mokestį: už tai balsavo šeši komiteto nariai.
M.Lingė siūlo tokioms jėgainėms taikyti lengvatinį 0,5 proc. tarifą iki 2031 metų pabaigos, o Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balsavo, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikomos išimtys ir jos mokėtų savivaldybės nustatytą NT mokestį, tačiau BFK tam nepritarė.
„Kodėl jiems vieniems taikoma išimtis?“ – klausė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.
S.Gentvilas taip pat abejojo, ar reikalinga tokia lengvata, nes ji gali pakenkti elektrinių plėtrai: „Sumažės savivaldos noras tvirtinti žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimus“.
V.Gapšys skaičiuoja, kad jūrinio vėjo jėgainių galiai siekiant 1 gigavatą ir nustačius 3 proc. tarifą, savivaldybės gautų apie 30 mln. eurų.
„Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles“, – tvirtino „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
BFK atmetė konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymus nuo mokesčio neatleisti savivaldybių, religinių bendruomenių, asociacijų, profesinių sąjungų, Lietuvos banko NT.
Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti gyventojų ir įmonių NT, naudojamo žemės ūkio veiklai.
Komiteto pakoreguotą projektą Seime planuojama svarstyti kitą antradienį, tuomet liks vienas balsavimas iki priėmimo.
