Naujuoju ES finansavimo periodu taip pat remiamas ekoinovacijų (aplinką tausojančių technologijų), efektyviai gamtos išteklius naudojančių technologijų diegimas: šios technologijos mažina gamybos kaštus, tausoja energetinius resursus ir pakelia produkciją į aukštesnį lygį.
Pasak Ūkio ministerijos specialistų, Lietuvos biokuro gamybos ir naudojimo rinka pelnytai vadinama viena labiausiai besivystančių ūkio šakų, su kuria siejama šalies energetikos ateitis.
Pasak Ūkio ministerijos specialistų, pasaulyje sparčiai vystomos alternatyvių energijos šaltinių, alternatyvaus kuro bei energiją taupančios technologijos. Vienas populiariausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje yra biokuras: žaliava, gaminama iš biomasės atliekų. Lietuvos biokuro gamybos ir naudojimo rinka pelnytai vadinama viena labiausiai besivystančių ūkio šakų, su kuria siejama šalies energetikos ateitis. Lietuvoje yra santykinai dideli biokuro, kurį galima būtų panaudoti nekenkiant gamtai, ištekliai. Turimi resursai leidžia ne tik pasiekti ES direktyvoje numatytus reikalavimus, bet ir juos viršyti. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, iki 2020 m. yra įsipareigojusi padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį iki 23 procentų, bet jau dabar šis rodiklis viršytas ir siekia 23,5 proc.
Kuria inovatyvias technologijas
Gamybą atnaujinančiam verslui Lietuvos biokuro pramonės atstovai kuria energijos išteklių naudojimo mažinimo sprendimus. Tačiau norėdamos kurti tokius inovatyvius sprendimus, pačios biokuro pramonės įmonės nuolat investuoja į įrangos atnaujinimą, mokslinę tiriamąją ir eksperimentinę veiklą. Pastaraisiais metais technologines aukštumas pasiekė Lietuvos biokuro įrangos pramonė.
Viena iš lietuviškų
biokuro katilinių įrangos gamintojų, „Enerstena“ vien 2015 m. į mokslinius tyrimus investavo 300 tūkst. eurų. Bendrovės Tyrimų centre darbui su modernia laboratorine įranga sutelktas mokslo darbuotojų kolektyvas, glaudūs ryšiai palaikomi su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos energetikos institutu ir įvairių technologijų pramonės sektoriais. Technologiniai sprendimai, kuriuos parengia mokslo ir tyrimų centro darbuotojai, yra diegiami pramonės įmonėse.
„Mūsų įmonės veikla neatsiejama nuo inovacijų“, – teigia Kauno bendrovės „Enerstena“ Komercijos departamento direktorius Marius Dubininkas. Įmonė projektuoja ir gamina pramoninių biokuro katilinių technologinę įrangą ir yra žinoma dėl novatoriškų technologijų kūrimo, efektyvios partnerystės su mokslu ir spartaus augimo.
Bendrovė taip pat daug dėmesio skiria gamybinei įrangai įsigyti. „Nauji įrenginiai greitina darbo procesus, didina našumą ir gerina gaminių kokybę“, – teigia bendrovės Komercijos departamento direktorius Marius Dubininkas.
Pavyzdžiui, naudodama naujausius įrenginius ir mokslines žinias, „Enerstena“ neseniai suprojektavo, pagamino ir instaliavo šiaudų ir medžio granulėmis kūrenamą 2 MW (3 t/h garo) katilą. Anot M. Dubininko, tokia technologija Lietuvoje unikali. Neseniai bendrovė pristatė ir technologiją avižų lukštams deginti.
M. Dubininkas sako, jog įmonės produkcija konkurencinga su Vakarų gamintojų kuriama įranga. „Mes galime pasiūlyti tikrai geresnę kainą, o technologiniu požiūriu neatsiliekame nuo Vakarų gamintojų. Kai kur juos net lenkiame“, – teigia pašnekovas.
„Enerstena“ aktyviai dirba ieškodama produkcijos pardavimo kanalų užsienio rinkose. „Lietuvos rinka nėra didelė, o mūsų produkcija universali, tad matome geras eksporto galimybes“, – sako M. Dubininkas.
Bendrovė šiuo metu įgyvendina kelis projektus Latvijoje, Prancūzijoje, dalyvauja konkursuose Ukrainoje, ieško galimybių eksportuoti produkciją į Suomiją ir kitas Vakarų šalis.
Ūkio ministerija primena, kad įmonės, siekiančios modernizuotis ir taip didinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose, gali pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA
