Praėjusią savaitę pasaulio biržose sulaukta svarbių rodiklių ir naujienų. Rinkos dalyvius domino Anglijos ir Europos centrinių bankų sprendimai, dėmesio sulaukė dvi dienas trukęs Japonijos centrinio banko posėdis, kuriame pirmą kartą dalyvavo naujasis banko vadovas Hiroki Kuroda.
Didėjo nedarbo rodikliai
Savaitės pradžioje sumažėjęs gamybos pasitikėjimo rodiklis kėlė aukso kainas.
Savaitės prekyba pasižymėjo „WTI“ rūšies naftos kritimu. JAV buvo paskelbtas „ISM“ instituto gamybos pasitikėjimo rodiklis, kuris buvo žymiai prastesnis nei prognozuota. Paskelbtas pramonės sektoriaus indeksas („ISM Manufacturing“) kovą smuko nuo 54,2 iki 51,3. Indekso laikymasis aukščiau 50 ribos rodo, kad sektorius išlieka augantis, bet mažėjanti indekso reikšmė, lemia augimo tempo mažėjimą.
Taip pat buvo paskelbtas euro zonos nedarbo rodiklis, kuris nežymiai pakilo iki 12 proc. Tokių rezultatų ir buvo tikėtasi, todėl tai žymesnių pokyčių rinkoms neįnešė. Paskelbtas Vokietijos gamybos pasitikėjimo rodiklis (PMI) buvo šiek tiek geresnis ir siekė 49,0 nors buvo tikimasi 48,9.
Auga automobilių paklausa
Iš JAV atkeliavusių naujienų svarbiausias buvo gamyklų užsakymo rodiklis. Lyginant su sausio mėnesiu jis ūgtelėjo 3%, nors buvo tikimasi 2,9%. Šio rodiklio augimą lėmė padidėjusi automobilių bei lėktuvų paklausa. JAV energetikos administracijai paskelbus informaciją paaiškėjo, kad žaliavinės naftos atsargos JAV gerokai padidėjo. Buvo prognozuojama, kad atsargos išaugs 2,5 mln. barelių, bet paskelbus duomenis paaiškėjo, kad šis skaičius pakito iki 2,6 mln. barelių. Veikiama šių naujienų naftos kaina per savaitę krito apie 4% .
Kipro ekonominės ir Italijos politinės problemos šią savaitę lėmė aukso svyravimus. Savaitės pradžioje džiugios žinios atėjo iš Kipro, nes ši šalis pagaliau baigė derybas su tarptautiniais kreditoriais dėl 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo, tačiau šios šalies finansų ministras paskelbė apie atsistatydinimą.
Brango auksas
Europos ekonomika sunkiai atsigauna, o tarp rinkos dalyvių įsivyravo pesimistinės nuotakos.
Savaitės pradžioje sumažėjęs gamybos pasitikėjimo rodiklis kėlė aukso kainas. Taip atsitiko, nes padidėjo nerimas tarp rinkos investuotojų ir jie mieliau rinkosi saugesnę investiciją, bet paskelbus JAV gamyklų užsakymų duomenis kainos kryptis pasikeitė. Krypties pasikeitimas įvyko, nes buvo paskelbtos prastesnės Europos naujienos dėl kurių brango doleris. Tauriojo metalo kainos savaitės viduryje pradėjo kristi ir tai tęsėsi iki savaitės pabaigos. Šio metalo kainos per savaitę krito beveik 20 USD iki 1581,25 JAV dolerio už Trojos unciją.
Savaitės viduryje vyko dvi dienas Japonijoje trukęs centrinio banko posėdis, kuriame pirmą kartą dalyvavo naujasis banko vadovas H. Kuroda. Dauguma rinkos dalyvių aktyviai laukė šio banko susirinkimo nutarimų bei užuominų apie ekonomikos skatinimą. Po šio susirinkimo Japonijoje pagaliau buvo paskelbta nauja kokybinė ir kiekybinė monetarinio skatinimo programa. Ja bus siekiama supirkti obligacijų už 74 mlrd. JAV dolerių ir taip Japonijoje panaikinti defliaciją siekiant pasiekti 2% infliaciją.
Palūkano nekito
Ketvirtadienį truputį nustebino JAV paskelbus bedarbių paraiškų skaičius. Pagal juos savaitės paraiškų skaičius išaugo nuo 357 tūkst. iki 385 tūkst., nors buvo planuojamas sumažėjimas iki 353 tūkst. Svarbiausias skelbiamas JAV rodiklis buvo kovo mėnesio oficialus užimtųjų pokytis, kuris siekė 88 tūkst., nors buvo tikimasi, kad pokytis gali siekti apie 190 tūkst.
Savaitės antroje pusėje nemažai dėmesio sulaukė skelbiamos žinios apie Anglijos centrinio banko ir ECB palūkanų normas. Jokių staigmenų čia nebuvo sulaukta, palūkanų normos išliko tokiame pačiame lygyje (EU CB-0.75%, BoE-0.5%). ECB vadovo M. Draghi komentarai nebuvo labai šviesūs, jis savo kalboje tik prasitarė, kad Europos ekonomika sunkiai atsigauna, o tarp rinkos dalyvių įsivyravo pesimistinės nuotakos.
Sidabro kaina per savaitę kito nedaug ir baigiantis savaitės prekybai kainavo 27,22 USD/t oz. Pramonėje naudojamų metalų kainos taip pat keitėsi labai nežymiai.
