Nuo tada, kai, siaučiant pasaulinei finansų krizei, bitkoiną devynių puslapių moksliniame darbe pirmą kartą aprašė Satoshi Nakamoto slapyvardžiu prisidengęs žmogus ar žmonių grupė, kurių tapatybė iki šiol yra nežinoma, ši kriptovaliuta įkūnijo ypatingą viziją.
Moksliniame darbe apie bitkoiną, kurio vertė iš pradžių buvo beveik nulinė, o dabar jis kainuoja beveik 6,3 tūkst. JAV dolerių, buvo įsivaizduoti „vien tarpusavio atsiskaitymams skirti elektroniniai pinigai, kuriuos naudojant vienos sandorio šalies mokėjimus internetu būtų galima tiesiogiai siųsti kitai šaliai, nedalyvaujant finansų įstaigai“.
Praėjus dešimtmečiui, tai vykdoma per decentralizuotą finansinių operacijų saugojimo sistemą, pavadintą blokų grandine.
Šį užmojį – sukurti kriptovaliutą – paskatino JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ bankrotas 2008 metų rugsėjo mėnesį. Tas įvykis diskreditavo tradicinę sistemą, kurioje „mažas bankininkų elitas ... nustato kiekvienam primetamas pinigų taisykles“, pažymėjo Pierre Noizatas, 2011 metais įkūręs pirmąją Prancūzijos bitkoinų biržą.
Po savo sukūrimo bitkoinas kelerius metus vystėsi atokiau nuo viešumos ir daugiausia sulaukdavo kompiuterių aistruolių ir nusikaltėlių dėmesio. Pastarieji, beje, bitkoiną palaikė gera galimybe plauti pinigus.
O 2013 metais bitkoino kursas pirmą kartą viršijo 1 tūkst. JAV dolerių ribą ir tuomet į jį ėmė kreipti dėmesį finansų įstaigos.
Europos Centrinis Bankas (ECB) kriptovaliutą palygino su finansine piramide, tačiau tuometinis Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Benas Bernankė teigiamai įvertino jos potencialą.
Audringa vaikystė
2014 metų pradžioje, kai buvo įsilaužta į platformą „Mt. Gox“, kur buvo prekiaujama maždaug 80 proc. visų bitkoinų, kriptovaliuta išgyveno didžiausią krizę savo tuometinėje istorijoje.
Bitkoino kursas tuomet smarkiai krito ir pasigirdo prognozių, kad virtualioji valiuta netrukus žlugs.
Visiškai atsitiesė bitkoino kaina tik 2017 metų pradžioje.
Tai, pasak P. Noizato, buvo „esminio posūkio“ pradžia, nes, kaip matyti iš agentūros „Bloomberg“ duomenų, prieštaringai vertinamos kriptovaliutos kursas tuomet iki metų pabaigos pašoko iki daugiau kaip 19,5 tūkst. JAV dolerių.
Tai reiškė, kad bendra bitkoino rinkos kapitalizacija viršijo 300 mlrd. JAV dolerių, rodo specializuotos svetainės „Coinmarketcap“ skaičiavimai.
Iki 2018 metų sausio, prieš tai, kai sprogo burbulas, visų kriptovaliutų vertė viršijo 800 mlrd. JAV dolerių.
Dėl bitkoino skaitmeninės valiutos koncepcija padarė reikšmingą pažangą, pareiškė kriptovaliutų analitikas Bobas McDowallas ir pažymėjo, jog yra sukurta apie 2 tūkst. konkuruojančių virtualiųjų valiutų.
„Tai jau yra ne vien technologinė, ekonominė inovacija, o šis tas daugiau. Kai kuriems žmonėms tai beveik tampa religija“, – pareiškė jis.
Pasak Anthony Lesoismierio, vieno iš investicinio fondo „Swissborg“ įkūrėjų, „tikroji revoliucija įvyko filosofiniu lygmeniu“.
Tačiau ekonomistas Nourielis Roubini aiškina, kad decentralizacija kriptovaliutų rinkoje yra mitas.
„Ši sistema yra labiau centralizuota negu Šiaurės Korėja. Kasėjai yra centralizuoti, biržos yra centralizuotos, o kūrėjai yra centralizuoti diktatoriai“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Pagal pradinę idėją bitkoinas turėjo supaprastinti mokėjimus, tačiau dauguma stebėtojų pripažįsta, kad kriptovaliuta visų pirma naudojama kaip kaupimo priemonė arba kaip spekuliacinė priemonė, nes jos vertė smarkiai svyruoja.
Žvelgiant į ateitį, JAV rinkos reguliuotojai nagrinėja prašymus steigti bitkoinų biržinius fondus. Jeigu Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) juos patenkins, virtualioji valiuta taps finansų sistemos, kurią siekė apeiti, dalimi.
