Tokijo apygardos teismas 33 metų kompiuterių genijų iš Prancūzijos Marką Karpelesą nuteisė dėl kompiuterinių duomenų klastojimo, bet išteisino dėl milijonų pasisavinimo iš klientų sąskaitų.
Bausmės vykdymas atidėtas ketveriems metams.
Nuosprendžio santraukoje teismas pažymėjo, jog M.Karpelesas, manipuliuodamas duomenimis, „smarkiai pakenkė vartotojų pasitikėjimui“ ir „piktnaudžiavo savo, kaip IT inžinieriaus, patirtimi, taip pat savo padėtimi ir įtaka“.
Prokurorai tvirtino, jog M.Karpelesas iš klientų pasisavino apie 341 mln. jenų (3 mln. JAV dolerių) ir juos išleido savo prabangiam gyvenimo būdui. Jie prašė verslininkui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau teisėjas atmetė kaltinimus pinigų iššvaistymui ir pareiškė, jog „MtGox“ nebuvo padaryta jokios finansinės žalos. Jis taip pat padarė išvadą, jog M.Karpelesas neturėjo tikslo pakenkti.
Teisėjas rėmėsi ekspertų nuomone, kurioje buvo nurodyta, jog mažųjų ir vidutinių įmonių savininkai dažnai skolinasi be tinkamos apskaitos, ir pareiškė, jog teismas mano, kad M.Karpelesas ketino grąžinti pinigus.
M.Karpelesas į teismo salę įžengė vilkėdamas tamsią eilutę ir avėdamas juodus batus. Įėjęs, jis mandagiai nusilenkė teisėjui. Išgirdęs nuosprendį, verslininkas nė nesukruto.
Paskelbęs nuosprendį, teisėjas paklausė, ar M.Karpelesas jį suprato. M.Karpelesas teištarė: „Taip, supratau.“
„Šaltoji piniginė“
„MtGox“ buvo uždaryta 2014 metais, po to, kai iš jos virtualiųjų saugyklų dingo 850 tūkst. bitkoinų, kurių vertė tuo metu siekė pusę milijardo JAV dolerių.
Skandalas sukėlė investuotojų įniršį, sukrėtė virtualiųjų valiutų bendruomenę ir pakirto pasitikėjimą bitkoino saugumu.
Vienu metu „MtGox“ tvirtino tvarkanti apie 80 proc. visų bitkoinų sandorių pasaulyje.
Vykstant teismui, M.Karpelesas atsiprašė klientų dėl bendrovės bankroto, tačiau neigė klastojęs duomenis ir iššvaistęs pinigus.
„Prisiekiu Dievu, kad esu nekaltas“, – per pirmąjį teismo posėdį 2017 metais pareiškė M.Karpelesas japonų kalba trijų teisėjų kolegijai.
M.Karpelesas nuolat tvirtino, jog bitkoinai buvo prarasti dėl išorinės „programišių atakos“. Vėliau jis tvirtino radęs apie 200 tūkst. monetų „šaltoje piniginėje“ – saugykloje, kuri nėra prijungta prie kitų kompiuterių.
„Dauguma žmonių netiki tuo, ką sakau. Vienintelis man likęs kelias yra rasti tikruosius kaltininkus“, – pareiškė verslininkas reporteriams po 2017 metų liepą įvykusio teismo posėdžio.
Abejonės dėl bitkoino
Išteisinimas dėl lėšų iššvaistymo buvo labai netikėtas, nes dauguma tokio pobūdžio bylų, kurios Japonijoje pasiekia teismą, baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Prancūzų verslo dienraščiui „Les Echos“ trečiadienį duotame interviu M.Karpelesas pats pasakė turįs mažai šansų būti išteisintas.
„Tegaliu tikėtis švelnaus nuosprendžio, dėl kurio man neteks grįžti į kamerą ir dirbti priverstinį darbą.“
Prancūzas pirmą kartą buvo suimtas 2015 metų rugpjūtį ir, kaip ir kitoje daug dėmesio sulaukusioje byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti buvusiam „Nissan“ vadovui, taip pat prancūzui Carlosui Ghosnui (Karlosui Gonui), buvo kelis kartus pakartotinai suimtas dėl naujų kaltinimų.
Galiausiai 2016-ųjų liepą, praėjus beveik metams nuo suėmimo, M. Karpelesas buvo paleistas už užstatą. Jis sumokėjo 10 mln. jenų, kad galėtų likti laisvėje iki teismo, kuris prasidėjo 2017 metų liepą.
Po paleidimo už užstatą M. Karpelesas aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose ir visų pirma reiškė abejones dėl bitkoino ir rašė atsakymus į kai kuriuos žiniasklaidos klausimus apie sąlygas Japonijos sulaikymo centruose.
Visgi dažniausiai jis atsisakydavo išsamiau komentuoti savo bylą.
M. Karpeleso gyvenimo vingiai daugeliu atžvilgių priminė turtuoliu jį pavertusio bitkoino pakilimus ir nuopolius.
Geriausiais savo laikais – 2017 metų gruodį – vieno bitkoino vertė siekė apie 20 tūkst. JAV dolerių.
Nuo tada jis smarkiai atpigo ir dabar nekainuoja 4 tūkst. JAV dolerių.
