Skirti daugiau pinigų keliams ar mokytojų atlyginimams? Įvesti visuotinį NT mokestį ar papildomai apmokestinti daugiau uždirbančius?
15min portalas jau antrus metus pristato interaktyvią biudžeto skaičiuoklę ir kviečia visus išreikšti savo nuomonę suformuojant savo valstybės biudžeto variantą. Skaičiuoklę rasite čia: Biudžetas: sprendžiu aš.
O štai ką rinkosi penki žinomi verslininkai ir ekonomistai ir koks biudžeto deficitas jiems išėjo.
D.Dundulis: man labai nepatinka išimtys
„Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis, kaip ir dauguma savo biudžeto projektą sudariusių ekonomistų bei verslininkų, rinkosi didinti žmonių pajamas. Didelį dėmesį D.Dundulis skyrė ir lengvatų naikinimui.
D.Dundulis argumentavo, kad pasirinko net kelias priemones didinti žmonių pajamas dėl dviejų priežasčių. Pirma, padidėjus atlyginimams gyventojai bus labiau patenkinti, daugiau didžiuosis valstybe. Antra, gaudami didesnes pajamas jie daugiau išleis, o tokiu atveju valstybė mokesčių surinks daugiau.
„Iš tų 245 mln. eurų didinti pedagogams atlyginimus, apie 30 proc. (75 mln.) grįš mokesčių pavidalu. Jei skatini ekonomiką, tai ji ir vyniojasi į viršų. O mažindamas pajamas, ją verti trauktis“, – mano D.Dundulis.
Tuo tarpu galvodamas, kaip surinkti daugiau pajamų į šalies biudžetą, D.Dundulis naikino 0 proc. PVM šildymui, atsisakė NT mokesčio lengvatų, naikino lengvatas ilgalaikio taupymo produktams ir pelno mokesčio lengvatas.
„Man labai nepatinka išimtys, nes jos gimdo neteisybę“, – savo sprendimą aiškino verslininkas.
Pasak jo, šildymui skirta PVM lengvata neteisinga, nes suteikiama visiems gyventojams, kurie prisijungę prie centrinio šildymo – tiems, kuriems reikia lengvatų, ir kuriems nereikia. Tuo tarpu nemaža dalis lietuvių šildosi kitais būdais.
„Su šita lengvata kategoriškai nesutinku“, – sakė jis.
Lygiai taip pat verslininkas rinkosi naikinti ir pelno mokesčio lengvatas, pabrėždamas, kad jei įmonė neturi pelno – mokesčio nemokės, o jei uždirbo – kodėl jai turi būti suteikta lengvata. Be to, D.Dundulį nustebino, kad šių lengvatų kaina biudžetui – daugiau nei pusė milijardo eurų.
„Aš esu labai nustebęs, kad tai tokia didelė suma. Tai kiek daug Lietuvoje įmonių, kurios naudojasi tokia lengvata. Kai nė viena mūsų įmonė nesinaudoja šita lengvata, tai esu nustebęs. Šitą pamačius, toks jausmas apima, kad mes, vadinkime, durnių vietoje“, – stebėjosi D.Dundulis.
Man labai nepatinka išimtys, nes jos gimdo neteisybę.
Nors viešojoje erdvėje kilo daug diskusijų, o Finansų ministerija į patobulintą biudžeto projektą įrašė didesnį finansavimą keliams, tokiu būdu valdžios sektoriaus deficitą padidindama iki 3 proc. nuo BVP, šios priemonės „Norfos mažmenos“ vadovas nesirinko. Jo nuomone, valstybiniame sektoriuje – daug neūkiškumo, tad kai valdininkai išmoks susitvarkyti su turimais pinigais, bus galima pagalvoti ir apie didinimą. Kaip pavyzdį jis pateikė palyginimą – kai įmonei šalia naujos parduotuvės reikia nutiesti kelio atkarpą ar įrengti sankryžą, verslas tai padaro perpus pigiau nei valdiškos įstaigos.
D.Dundulis taip pat neslėpė, kad sudarydamas savo valstybės biudžeto projektą jis stengėsi išsilaikyti 2,9 proc. valdžios sektoriaus deficito rėmuose.
„Tik pasakose būna, kad leidžiu kiek noriu ir nekreipiu dėmesio, kiek surenku. Aš 2,9 proc. stengiausi neviršyti. Gal dar būčiau kam pridėjęs, bet stengiausi, kad tas skaičius būtų šiek tiek mažesnis“, – atskleidė verslininkas.
N.Mačiulis: gynybai skyrė 3 proc., rinkosi NT mokestį
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sudarydamas savo valstybės biudžeto projektą gynybos biudžetą padidino iki 3 proc., sparčiau kėlė pensijas ir atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
O kad atsvertų padidėjusias išlaidas, ekonomistas įvedė naujų mokesčių (NT mokestį, peržiūrėjo savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą, automobilių taršos mokestį), 1 proc. punktu padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir atsisakė įvairių lengvatų (0 proc. PVM lengvatos šildymui, dyzelino lengvatą ūkininkams, PVM lengvatą viešbučiams), taip pat apmokestino dovanas.
Pajamų stulpelyje N.Mačiulis pasirinko ir vieną pajamas mažinančią priemonę – panaikino laikinąjį solidarumo įnašą, kuris dvejiems metams įvestas rekordinius pelnus gaunantiems komerciniams bankams.
N.Mačiulis komentavo, kad solidarumo mokestis nėra solidarumo mokestis, jei jį sumoka tik kelios įmonės.
„Karo akivaizdoje matydami realų poreikį greitai didinti krašto apsaugos finansavimą, turime ieškoti išties solidarių sprendimų ir kompromisų, pavyzdžiui, 1 procentiniu punktu padidinant PVM tarifą“, – mano jis.
Biudžeto skaičiuoklėje įtraukto pasiūlymo naikinti visas pelno mokesčio lengvatas ekonomistas nesirinko argumentuodamas, kad tai greičiausiai neatneštų pusės milijardo papildomų pajamų į biudžetą.
„Greitai pamatytume neigiamus kapitalo srautus, mažesnes investicijas ir apskritai skurdesnes valstybės biudžeto pajamas. Panašiai ir su siūlymu dar labiau didinti gyventojų pajamų apmokestinimą – šiais laikais ir fizinis, ir žmogiškasis kapitalas yra labai mobilūs ir greitai suranda valstybes su mažesne mokestine našta. Todėl norint tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas, mano nuomone, yra saugiau apmokestinti turtą ir taršą, o ne įmonių ar gyventojų pajamas“, – apibendrino „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulis teigia, kad 15min parengta skaičiuoklė „Biudžetas: sprendžiu aš“ yra labai geras edukacinis instrumentas, leidžiantis greitai suprasti, kad dosnūs pasiūlymai didinti vienas ar kitas valstybės išlaidas, iš karto turi pasekmes kitoje valstybės biudžeto pusėje – juos reikia finansuoti didesniais mokesčiais arba naikinant kažkurias mokestines lengvatas.
„Pradėjus šį pratimą nuo išlaidų stulpelio – poreikis didinti finansavimą daug kur labai akivaizdus – greitai susidaro milžiniškas deficitas, kurio negalima finansuoti vien skolinantis arba svajojant apie šešėlio mažėjimą“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo nuomone, būtų labai sveika praktika, jei visi politikai, siūlantys padidinti biudžeto išlaidas iš karto turėtų pateikti labai konkretų pasiūlymą iš kokių lėšų tai bus finansuojama. Dar geriau, priduria ekonomistas, kai išlaidų pobūdis koreliuoja su pajamomis, pavyzdžiui, norint pasiūlyti gyventojams nemokamą viešąjį transportą (šios paslaugos gavėjas yra mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai), apmokestinama automobilių tarša (dažniausiai tai ne skurdžiausiai gyvenantys asmenys). O akcizai alkoholiui ir tabakui galėtų būti nukreipiami ligoninių ir medicinos sistemos darbuotojų atlyginimų finansavimui.
„Tokia praktika prikirptų sparnus retorikai „negalime skriausti didindami mokesčius“, nes iš karto reikštų, kad „skriausime nedidindami atlyginimų“. Deja, matome, kad viešoje erdvėje vis dar smarkiai dominuoja abu norai – ir smarkiai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei viešųjų paslaugų finansavimą apskritai, ir tuo pačiu nedidinti mokestinės naštos. Iki šiol matome, kad nepriklausomai nuo to kurios ideologinės pakraipos partijos formuoja vyriausybę, laimėjo noras turėti mažesnius mokesčius ir kukliau finansuojamą viešąjį sektorių“, – teigia jis.
V.Janulevičius: didesni atlyginimai ir taršos mokestis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pasirinko didinti algas policininkams, pedagogams, ugniagesiams, plėsti nuo vėžio vaistų kompensavimą ir atsisakyti valstybinių pensijų reformos.
Tuo tarpu pajamų grupėje pasirinko įvesti visuotinį NT mokestį ir automobilių taršos mokestį bei atsisakyti NT mokesčių lengvatų.
„Manyčiau, kad šiuo metu fiskalinė biudžeto drausmė yra labai svarbi. Todėl mano siūlomi pakeitimai net padėtų 0,1 proc. sumažinti biudžeto deficitą ir jis siektų 2,8 procentus (pagal pateiktą skaičiuoklę)“, – komentavo V.Janulevičius.
Vis tik jis pabrėžė, kad NT mokestis, kaip ir daug kitų skaičiuoklėje pateikiamų pasirinkimų, šiuo metu yra tik teorinės galimybės, o ne realūs biudžetą galintys keisti pasirinkimai.
„Gal tokį pratimą, kuris yra labai svarbus ir sveikintinas, turėtume daryti kiekvienų metų pradžioje, kai tokie sprendimai dar gali tapti realiais kitų naujų metų biudžeto balansą keičiančiais ir įstatymais įtvirtintais sprendimais“, – svarstė LPK prezidentas.
Pasak jos, neseniai kitų metų biudžeto projekte numatomas deficitas, pasiūlius padidinti kitų metų finansavimą keliams, jau pasiekė 3 procentus.
„Manau, kad finansavimo didinimas keliams yra geras ir sveikintinas sprendimas, tačiau reikia suprasti, kad jau remiame lubas, kai kalbame apie fiskalinę drausmę, ir tokiu būdu nepalikome jokio buferio galimai kitų metų rizikai. O jei kas vyks ne taip, kaip planuota? Deja, bet tai labai būdinga pastarųjų metų ekonomikai ir geopolitikai“, – teigė jis.
Visgi visoje šioje kitų metų biudžeto sagoje, kurioje daug diskusijų dėl biudžeto išlaidų ir pajamų piniginėmis išraiškomis, V.Janulevičius pasigenda kritinio tiek pajamų, tiek išlaidų kokybinio vertinimo.
„Kurios pajamos, kokias ilgalaikes paskatas kurs, kaip keis mokesčių mokėtojų elgesį (ypač kai kalbame apie aplinkos apsaugos mokesčius)? Kaip efektyviai valdomos biudžeto išlaidos (asignavimų valdytojų lygmenyje), gal čia galimi sutaupymai dėl efektyvesnio asignavimų naudojimo?“ – teigė jis.
Jo nuomone, kalbant apie šalies gynybos biudžetą, joks laikinas solidarumo ar kitaip vadinamas mokestis nėra ir negali būti tvarus gynybos biudžeto šaltinis.
„Jis gal padeda šiuo momentu lopyti anksčiau nepadarytų darbų skyles, tačiau jam būtina rasti tvarius ilgalaikio finansavimo šaltinius. Gal to ir neįmanoma padaryti per metus, bet to turėtume siekti.
Pagaliau atkreipčiau dėmesį į ne tokią įspūdingą, bet gyvenimo vertės prasme labai reikšmingą biudžeto eilutę. Manau, kad nėra nieko svarbiau nei gyvybė ir sveikata. Todėl nerasti kiek daugiau nei dešimties milijonų vaistų nuo vėžio kompensavimui šalyje, man atrodo, net makabriška. Mes visi pirmiausia esame žmonės. Ir komentaro išsamesnio, manau, čia nereikia“, – apibendrino jis.
T.Povilauskas: papildomai apmokestintų daug uždirbančius
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo valstybės biudžeto projekte sugebėjo valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 2,4 proc. nuo BVP – daugiausiai iš visų šį iššūkį priėmusių ekonomistų.
Ekonomistas, kaip ir dauguma pašnekovų, rinkosi įvesti NT ir automobilių taršos mokesčius, taip pat ieškojo papildomų būdų surasti daugiau pinigų į biudžetą – papildomai apmokestinti uždirbančius aukštas pajamas, peržiūrėti savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą, naikinti PVM šildymui, atsisakyti mokesčio lengvatų, apmokestinti dovanas.
Išlaidų eilutėje prioritetas buvo didinti viešojo sektoriaus dabuotojų algas ir gynybos biudžetą iki 3 proc.
„Mano pamatinis požiūris į biudžetą vidutiniu laikotarpiu yra toks: reikia didinti biudžeto pajamas, palyginti su BVP, kad kuo mažiau būtų pakenkta ilgalaikiam ekonomikos augimui – didinti biudžeto pajamas iš turto ir kapitalo apmokestinimo (apie tai, kad biudžeto pajamos iš šio apmokestinimo yra mažos, palyginti su kitomis valstybėmis, jau šnekame daug metų) ir padaryti teisingesnį savarankiško darbo apmokestinimą“, – komentavo T.Povilauskas.
Išlaidų pusėje, ekonomisto nuomone, jeigu tik trumpu laikotarpiu yra įmanoma efektyviai stiprinti krašto apsaugą gavus didesnį finansavimą, turėtų būti prioritetas judėti 3 proc. BVP link greičiau.
„Taip pat pritariu, kad turi būti didinamas kertinių valstybės funkcijas atliekančių asmenų darbo užmokestis tam, kad tas funkcijas atliktų profesionalūs asmenys ir kad apskritai nebūtų jų stygiaus“, – apibendrino T.Povilauskas.
I.Genytė-Pikčienė: godžiai naudojame iškastinį kurą ir pildome Rusijos iždo kišenes
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad mokestinės sistemos pokyčiai turi būti daromi kompleksiškai ir ilgam laikotarpiui, o ne kaitaliojami kiekvieno biudžeto rengimo momentu pritrūkus pinigų.
„Taigi, kadangi nėra galimybės šiame biudžete atlikti radikalesnių visos mokesčių sistemos pokyčių, mokestinius pasiūlymus priėmiau vadovaudamasi principais, kurie nebūtų žalingi ekonomikos plėtrai ir derėtų su energetinės ir žaliosios transformacijos tikslais“, – savo pasirinkimus komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Pirmiausia, ekonomistė pasirinko naikinti „žaliojo“ dyzelino lengvatą ūkininkams – tai leidžia sutaupyti net 96,6 mln. eurų.
„Turėdami agresorę už sienos, nebegalime to ignoruoti ir toliau skatinti iškastinio kuro naudojimą lengvatomis“, – mano pašnekovė.
Antra, ji įvedė automobilių taršos mokestį, nes Lietuva išsiskiria Europoje pagal lengvųjų automobilių taršos rodiklius, o mūsų automobilių parkas vienas seniausių ES.
„Toliau godžiai naudojame iškastinį kurą ir netiesiogiai, palaikydami jo paklausą pasaulyje, pildome Rusijos iždo kišenes. Rusijos karas prieš Ukrainą situaciją pakeitė kardinaliai, tad reikia ir gerokai spartesnių globalių pokyčių šioje srityje, o pradėti visada reikia nuo savęs.
Tik, rodos, 6 ES narės neturi su šilumos efektą sukeliančiomis dujomis susieto transporto priemonių mokesčio, tad logiškas sprendimas prie netaršių automobilių įsigijimo subsidijavimo pradėti naudoti ir iškastinį kurą naudojančių automobilių patrauklumą mažinančias priemones“, – komentavo ekonomistė, atkreipusi dėmesį, kad pajamos iš automobilių taršos mokesčio būtų gerokai didesnės nei siūlomo NT mokesčio.
„Šie du sprendimai leistų pajamų pusėje pakelti atlyginimus prokurorams, policininkams ir ugniagesiams, plėsti vaistų nuo vėžio kompensavimą, pastatyti daugiau ugdymo įstaigų. Be to, biudžete reikėtų atsisakyti tokių „patrupinimų“ kaip „Kultūros pasas“, nes iš naudos gavėjo perspektyvos sumos yra niekinės, už kurias kokybiško turinio tikėtis vargu ar galima. Arba reikia šią iniciatyvą plėsti, didinti sumas ir koordinuoti turinio kokybę bei taiklumą, arba atsisakyti. Taigi, siūlau jo atsisakyti, bet verčiau jau padvigubinčiau paramą vaikų būreliams“, – ką rinkosi išlaidų stulpelyje pakomentavo I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, itin svarbu tai, kad šie pokyčiai leistų pasitikti kitus metus su kuklesniu biudžeto deficitu – su visais pokyčiais pajamų pusėje biudžeto deficitas siektų tik 2,6 proc. nuo BVP, jei taršos mokestį atmetus – 2,8 proc. BVP.
„Tai leistų gerokai ramiau laukti Mastrichto kriterijaus testo, kurį kitąmet įveikti dėl atsitraukiančios infliacijos bangos seksis gerokai sunkiau“, – apibendrino ekspertė.
