Balsuojant už pataisas susilaikė tik Lietuvos regionų frakcijos atstovas Andrius Palionis.
Komiteto vadovas Mykolas Majauskas BNS sakė, kad biudžete siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui – stabdys energetikos kainų augimą ir didins labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių pajamas.
Pasak jo, Vyriausybei siūloma atkreipti dėmesį į Lietuvos banko pastabas didinti valdžios sektoriaus pajamas bei įvertinti dvi centrinio banko rekomendacijas: susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia mėnesio alga bei kompensuoti gyventojams už dujas ir elektrą nustatant minimalų suvartojimą ir vertinant namų ūkio pajamas.
Taip pat Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabą, jog reikšminga dalis valdžios sektoriaus pajamų augimo yra laikinos ir susijusios su netvariai augančiomis jo išlaidomis.
„Grįžus prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, išlaidų augimas privalės būti reikšmingai apribotas, todėl atitinkamai mažės ir ciklinės valdžios sektoriaus pajamos“, – BNS teigė M.Majauskas.
Anot jo, Valstybės kontrolė taip pat teigia, jog vienkartinės su pandemijos valdymu susijusios išlaidos didžiąja dalimi keičiamos ilgalaikėmis išlaidomis, todėl planuojant 2023 metų biudžetą svarbu numatyti struktūrinį deficitą mažinančias priemones.
BFK pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) skirti 143 tūkst. eurų Ukrainos pabėgėlių augintinių gydymui, ženklinimui, vakcinacijai ir kitoms reikmėms. Lėšos būtų numatytos perskirstant iki gegužės 1-osios nepanaudotus Žemės ūkio ministerijos asignavimus augintinių ženklinimui.
Be to, BFK siūlo atskira specialia eilute biudžete numatyti 352 tūkst. eurų dotaciją Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.
Tačiau komitetas Vyriausybei paliko apsispręsti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo – iki 1,467 mln. eurų didinti asignavimus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) numatant 80 tūkst. eurų įsteigti penkis naujus etatus.
BFK Vyriausybei taip pat siūlo įvertinti Savivaldybių asociacijos įspėjimą, kad didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį sumažės savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Asociacija sako, kad netekimai turi būti kompensuojami.
Vyriausybei paliekamas įvertinti ir Nacionalinė šeimos tarybos prašymas biudžete jai numatyti 10 tūkst. eurų patalpų išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms.
Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.
Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.
2022-ųjų valstybės biudžetas metų eigoje keičiamas jau antrą kartą – pirmuoju atveju papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.
