Trūkumo nejaučia
Tarybai bus teikiamas tvirtinti nepakeistas projekto variantas, toks, koks buvo parengtas ir viešai pristatytas prieš mėnesį. Nors teikti pasiūlymus galėjo tiek Tarybos nariai, tiek visuomenė, jokių konkrečių siūlymų nesulaukta. „Buvo siūlymai, tai bendru sutarimu nusprendėme, kad tai yra tik siūlymai, bet ne reikalavimai. Administracija nieko nekeičia“, – pirmadienį tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Praėjusią savaitę LR Seimo kanceliarija buvo išplatinusi informaciją, kad dėl padidintos minimalios mėnesinės algos (MMA) šalies savivaldybėms trūksta apie 40 milijonų litų. Padidinus minimalią algą nebuvo atsižvelgta į pasekmes, papildomai darbuotojų atlyginimams neskirta.
Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė trūkumo nejaučia. „Esame vieni iš, berods, trijų laimingųjų, kurie trūkumo nejaučia. Kodėl kitoms savivaldybėms atsirado toks trūkumas, vienareikšmiškai negaliu pasakyti, bet, manau, tai kelių metų planavimo išdava“, – „Šiaulių naujienoms“ teigė V.Damulevičius.
Elgiasi neracionaliai
Nesubalansuoto biudžeto patvirtinti teisiškai negalima, tad dalies milijonus siekiančių skolų valdininkai tiesiog neįtraukė į projektą. Taip balansuojant ant ribos svarbus tampa kiekvienas litas, kurį Savivaldybė galėtų sutaupyti arba bent neišleisti. Tačiau pažvelgus, kaip tvarkomasi, pavyzdžiui, su valdišku nekilnojamuoju turtu, kyla klausimų, kodėl apie diržų susiveržimą ir darbuotojų atleidimą pernai kalbėjusi valdžia elgiasi neracionaliai. Buvusio kino teatro „Laikas“ pastatas kelis metus stovi apleistas, jo būklė su metais negerėja. O dalies Savivaldybės įstaigos Kultūros centras patalpų jau kelis metus neapleidžia nuomos nemokantys verslininkai.
Užsitęsusi problema
Dėl užsitęsusio teisinio ginčo su UAB „Max'o plėtra“ ir UAB „Šiaulių Max'as“ į Tarybos komitetą buvo iškviestas pasiaiškinti Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus. Politikai tada teigė norėję išsiaiškinti, kodėl Savivaldybė negali naudotis patalpomis ir pasiimti trūkstamų pinigų iš nuomos, kai biudžeto nepavyksta subalansuoti.
Komiteto posėdyje V. Stonkus tvirtino, kad prieš keletą metų verslininkai nustojo mokėti nuomą (kuri siekė apie keturis tūkstančius litų per mėnesį, – red. pastaba), tad nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tokius veiksmus verslininkai keletą kartų apskundė teismui ir iki šiol net su antstoliais, pasak V. Stonkaus, neįmanoma patekti į patalpas, kol teismas neišnagrinėjo skundo. Politikai taip pat tik skėsčiojo rankomis ir teigė, kad reikia laukti teismo sprendimo.
Manipuliuoja byla
Vis dėlto net ir ne teisininkui aišku, jog taip vyksta manipuliavimas užsitęsusiu bylos svarstymu nenorint imtis realių veiksmų. Savivaldybėje dirba pakankamai teisininkų, kuriems turėtų būti aišku, kad vienašalį nuomos sutarties nutraukimą kita šalis gali tik apskųsti teismui, tačiau pastato savininkas turi teisę be jokių trukdymų perimti patalpas iš nemokaus nuomininko. Vadinasi, Šiaulių miesto savivaldybės įstaiga Kultūros centras gali, bet akivaizdžiai nenori disponuoti jai priklausančiomis patalpomis.
Nuomos nemokėjimas yra svarus pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir teismas verslininkų skundo turėtų nepatenkinti. Net jeigu ir patenkintų, o tokia galimybė labai maža, priverstinai iškraustytas nuomininkas galėtų prašyti sumokėti kompensaciją už patirtus nuostolius. Tačiau kokie nuostoliai gali būti, jeigu verslininkai tose patalpose jau keletą metų nevykdo jokios veiklos?
Susidaro įspūdis, kad Savivaldybė sąmoningai sudaro palankias sąlygas buvusiam nuomininkui naudotis valdiškomis patalpomis be jokio užmokesčio.
Todėl akivaizdu, kad tokiu elgesiu turėtų susidomėti Šiaulių apygardos prokuratūra tiek gindama viešąjį interesą, tiek imdamasi priemonių išaiškinti, kodėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės įstaiga Kultūros centras piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir neracionaliai naudoja Šiaulių miesto savivaldybės turtą.
