Rinkos dalyviai pastebi, kad kritusios naftos kainos transporto įmonėms leido lengviau atsikvėpti, tačiau situacija greitai gali grįžti į senas vėžes. Degalų kainos svyravimus savo piniginių storiu puikiai jaučia ir Lietuvos gyventojai.
Kainos šoktelėjo pastarąją savaitę
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė 15min.lt teigė, kad degalų kaina didėja visur, o Lietuvos degalinėse šis kilimas jaučiasi kur kas mažiau, nei didmeninėje rinkoje.
Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje kainos taip pat didėja. Jos gerokai šoktelėjo pastarąją savaitę, – teigė D.Jokšienė.
„Naftos kaina kyla. Didmeninėje prekyboje degalų kaina pradėjo kilti nuo sausio 20 d. Žinoma, degalų mažmeninė kaina taip pat didėja. Lyginant sausio ir vasario mėnesių kainas, didmeninėje prekyboje jos paaugo 8 proc. Mažmeninėje prekyboje augimas nebuvo toks žymus – vidutiniškai kaina kilo 1 proc.
Rinkos tendenciją mažmenininkai atkartojo lėčiau. Pažvelgus į kaimynines šalis pamatytume lygiai tokią pačią tendenciją. Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje kainos taip pat didėja. Jos gerokai šoktelėjo pastarąją savaitę.
Kol kas žiūrint į kainų pokyti didmeninėje rinkoje galima sakyti, kad mažmeninėje prekyboje degalų kaina turėtų kilti“, – nurodė asociacijos vadovė.
Degalų pardavimai augo
2014 m. dyzelino pardavimai augo 17 proc. Tai labai geras rezultatas. Benzino vartojimas pernai nustojo mažėti. Krito suskystintųjų dujų pardavimai.
Pasak jos, praėjusių metų pardavimai nuteikia optimistiškai. Nors mažėjo suskystintųjų gamtinių dujų vartojimas, parduota beveik penktadaliu daugiau dyzelinio kuro.
„Degalų pardavimams įtaką daro ne tik degalų kaina. Tai ir ekonomikos augimo tempai, ir šešėlinė ekonomika. Labai svarbūs kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių. 2014 m. dyzelino pardavimai augo 17 proc. Tai labai geras rezultatas.
Benzino vartojimas pernai nustojo mažėti. Krito suskystintųjų dujų pardavimai, tačiau tai rodo, kad keičiasi automobilių parkas ir daugiau vairuotojų renkasi dyzelinius automobilius“, – minėjo D.Jokšienė.
Jos nuomone, atpigę degalai buvo teigiamas impulsas visai Lietuvos ekonomikai, nes žmonių piniginėse atsirado papildomų lėšų vartojimui. „Gyventojų išlaidų krepšelyje degalų kaina užima santykinai nemažą dalį. Kai degalai atpigo, žmonės sau gali leisti daugiau“, – sakė asociacijos vadovė.
Lietuviai degalams pinigų negaili
Degalų paklausa nėra lanksti. Jeigu vartotojams reikia važiuoti, jie važiuoja ir atsisako kitų prekių ar paslaugų, – nurodė S.Raila.
„Statoil” Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila 15min.lt teigė, kad degalai yra specifinė prekė, kurios negali įsigyti ilgesniam laikui, kai kainos mažos.
„Trumpuoju laikotarpiu mes nepastebime didesnių vartojimo pokyčių. Pagrindinė priežastis yra tai, kad degalų paklausa nėra lanksti. Jeigu vartotojams reikia važiuoti, jie važiuoja ir atsisako kitų prekių ar paslaugų.
Tendencijos matomos ilgesniuoju periodu. Kelis metus buvusios aukštos degalų kainos lėmė Lietuvos automobilių parko dyzelizaciją. Du trečdaliai naujai įregistruojamų automobilių yra dyzeliniai, kurie yra taupesni.
Praėjusiais metais augo dyzelinio kuro pardavimai, tačiau tai labiau siečiau su pasikeitusiais sunkiojo transporto srautais. Jo kur kas mažiau važiavo į Rusiją, srautai krypo į Vakarus. Tokioje situacijoje daugiau dyzelino buvo perkama Lietuvoje”, – sakė S.Raila.
Kainų kilimo metas
Mes matome, kad nafta smarkiai pigo – daugiau nei tikėjomės. Dabar jos kaina ėmė kilti. Degalinės reaguoja į situaciją rinkoje. Šiuo metu yra kainos kilimo tendencija.
Paklaustas, ko artimiausiu metu gali tikėtis Lietuvos vairuotojai, S.Raila sakė, kad prognozės yra labai nedėkingas dalykas: „Mes matome, kad nafta smarkiai pigo – daugiau nei tikėjomės. Dabar jos kaina ėmė kilti. Degalinės reaguoja į situaciją rinkoje. Šiuo metu yra kainos kilimo tendencija.”
Pasak pašnekovo, nėra tikslaus laiko intervalo, per kurį degalinė būtinai sureaguotų į pokyčius didmeninėje degalų rinkoje. Kainas lemia daug veiksnių ir visus juos būtina įvertinti.
„Kiekvienas degalinių tinklas turi savo kainodaros politiką ir nėra tikslių kriterijų, kaip keičiasi kainos. Kartais reaguojama labai greitai, kartais tai užtrunka ilgiau. Tai labai stipriai lemia ir konkurencinė aplinka“, – teigė S.Raila.
Didėjanti kaina tirpdo pelną
Degalų kainų kitimas daro įtaką paslaugų savikainai, tačiau paslaugų kainų prasme pasireiškia tik ilgalaikėje perspektyvoje, – paaiškino E.Liachovičius.
Bendrovės „Girteka Logistics“ generalinis direktorius Edvardas Liachovičius 15min.lt teigė, kad degalų kainų svyravimai daro įtaką verslui, nes degalai – viena iš didžiausių sąnaudų tarptautinių pervežimų savikainoje:
„Degalų kainų kitimas daro įtaką paslaugų savikainai, tačiau paslaugų kainų prasme pasireiškia tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tarptautiniams pervežimams itin didelę įtaką daro pasiūlos ir paklausos santykis. Jei rinkoje jaučiamas krovinių perteklius ir transporto priemonių trūkumas, tuomet kainos kyla nepaisant to, kad mažėja degalų kainos. Tokią situaciją matome dabar iš Lietuvos eksportuojamų krovinių pervežimo rinkoje."
Pasak jo, degalų kaina – tik viena iš logistikos paslaugų savikainos dalių: „Nors degalų kainos šiek tiek krito, tačiau Lietuvos vežėjams teko kompensuoti gerokai sumažėjusius pervežimus Rytų Europos rinkose. Pajamų prasme sektorius šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar ilgai laikysis patraukli vieno euro už litrą degalų kaina?
E.Liachovičiaus nuomone, degalų kainoms kylant ir išsilaikant ilgesnį laikotarpį – transporto paslaugos brangs visame pasaulyje, tačiau trumpuoju periodu augančias degalų kainas vežėjai yra priversti kompensuoti iš savo pelno, nes sutartys su klientais sudaromos į priekį, atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias rinkos tendencijas bei prognozes.
Didės kelionių organizatorių išlaidos
Mažesnis lėktuvas, gabenantis turistus į vieną populiariausių tarp lietuvių Antalijos kurortą, sunaudoja 7,5 t degalų, o tai kainuoja apie 5200 eurų. Toks pat kiekis degalų sunaudojamas lėktuvo grįžimui.
Brangstantys degalai yra bloga žinia ir kelionių organizatoriams. „Tez Tour“ Lietuvoje Aviacijos skyriaus vadovas Vitalijus Griniukas 15min.lt paaiškino, kad brangstantys aviaciniai degalai dažniausiai kompensuojami iš bendrovės pelno.
„Žinoma, tai daroma tol, kol netampa rimta finansine našta. Kartais esame priversti priimti nepopuliarų sprendimą – įvesti degalų mokestį. Šiuo metu vėl stebimas naftos brangimas, kokias aukštumas kainos pasieks, prognozuoti sunku, todėl kalbėti apie papildomą mokestį sudėtinga.
Viską lemia išoriniai veiksniai, nepriklausantys nuo kelionių organizatoriaus. Mes stebime situaciją, skaičiuojame. Visi sprendimai turi laviruoti tarp patenkinto kliento ir nenuostolingo verslo“, – teigė V.Griniukas.
Mažesnis lėktuvas, gabenantis turistus į vieną populiariausių tarp lietuvių Antalijos kurortą, sunaudoja 7,5 t degalų, o tai kainuoja apie 5200 eurų. Toks pat kiekis degalų sunaudojamas lėktuvo grįžimui. Didesnis lėktuvas atitinkamai naudoja apie 9,5 t degalų, o tai kainuoja apie 6400 eurų, skrendant į vieną pusę.
