Agentūra remiasi „Danske Bank“ Estijos filialo 2012 metų pasiūlymo pobūdžio dokumentu.
Anot „Bloomberg“, toks pasiūlymas buvo skirtas siauram klientų ratui, daugiausia iš Rusijos. Be tradicinio rizikos mažinimo investicijomis į tauriuosius metalus „Danske Bank“ „anonimiškumą“ įvardijo kaip papildomą argumentą.
Įtartinų finansinių operacijų, įskaitant pinigų plovimo, požymių ieškančių institucijų leidimai būtini norint atsiimti auksą, bet ilgalaikiam jo saugojimui banke leidimas nereikalingas, tvirtino bankas.
„Danske Bank“ komisiniai tokioms investicijoms tiesiogiai priklausė nuo jų apimčių ir svyravo nuo 0,5 proc. iki 4 proc. įsigyjamo aukso vertės.
Padalinius daugiau nei dešimtyje valstybių turintis „Danske Bank“ pernai rudenį paskelbė, jog ištyrus finansines operacijas per jo Estijos filialą 2007-2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ tada pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta, paaiškinti jų kilmės.
Šių metų pradžioje Estijos finansinės priežiūros tarnyba uždraudė „Danske Bank“ filialo veiklą, nurodė jį uždaryti iki 2019-ųjų pabaigos.
Dėl skandalo atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o įvairiose Europos Sąjungos šalyse imta stiprinti finansų sektoriaus kontrolės mechanizmus ir griežtinti taisykles.
Šis vienas didžiausių visų laikų pagal mastą pinigų plovimo skandalas tiriamas kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Daniją ir Estiją, bei Jungtinėse Valstijose.
Šiemet rugsėjį Taline rasti „Danske Bank“ Estijos filialui 2008-2015 metais vadovavusio Aivaro Rehe palaikai. Policijos duomenimis, jis nusižudė.
Šio mėnesio pradžioje Rusijos centrinis bankas pranešė anuliavęs „Danske Bank“ antrinio banko veiklos licenciją jo paties prašymu.
