Vilniuje vykstančioje „FinTechInn“ konferencijos diskusijoje visi pašnekovai sutarė, kad Europa atsilieka finansinių technologijų srityje.
„Sakyčiau, kad Europa šiek tiek atsilieka. Šiuo metu mes švenčiame 25-ąsias bendros rinkos sukūrimo metines, bet, nors esu ES pilietis, po 25 metų vis dar negaliu laisvai atsidaryti banko sąskaitos kitoje šalyje. Ar galiu pasiimti paskolą kitos šalies banke? Tai vis dar labai sunku. Ar galiu pirkti draudimą savo automobiliui kur nors Lenkijoje ar Latvijoje? Vis dar ne“, – pirmasis apie šią problemą prakalbo ūkio viceministras Marius Skuodis.
Tačiau „Bloomberg“ ekonomistas M.McDonoughas buvo tas, kuris dūrė į sritis, kuriose Lietuvai skauda labiausiai: prastas susisiekimas su kitomis svarbiausiomis sostinėmis, švietimas, kapitalo trūkumas, mentorių tinklo nebuvimas – visa tai lemia, kad finansinių technologijų („fintech“) sektorius neįsibėgėja.
Elgetos Kinijoje naudojasi mobiliaisiais mokėjimais
M.McDonoughas suskaičiavo net tris dalykus, kurių stokoja visa Europa, kad čia klestėtų finansinės inovacijos ir verslas.
„JAV ir Kinija turi tvirtą inovatyvią kapitalo struktūrą, o visa Europa vis dar finansuojama bankų paskolomis, obligacijomis. Tai labai tradiciška. Kai žiūrį į JAV, ten labai daug inovatyvių finansinių produktų. O Kinija dar kitokia – ten yra labai daug valstybės finansuojamų programų“, – pirmą atsilikimą įvardija M.McDonoughas.
Antra priežastis, pasak jo, kompanijos Europoje neturi prieigos prie didelės bendros ir neišskaidytos klientų bazės.
„Nepaisant tos jūsų bendros rinkos, jūs turite daug barjerų. Turite kalbų problemą. Jei kuriate fintech startuolį, reikia jį kurti daugeliu skirtingų kalbų, kad būtų pasiektos visos rinkos, o kur dar reguliavimo skirtumai“, – trūktelėjo pečiais M.McDonoughas.
Jis pasiūlė įsivaizduoti elgetą Kinijoje – toks asmuo ten naudojasi mobiliaisiais mokėjimais.
„Kodėl elgeta Kinijoje naudoja fintech produktus? Nes jie padeda. Jei turite rinką, kurioje naudojami tradiciniai finansiniai instrumentai, kredito kortelės, einamosios ar taupomosios sąskaitos, čia prigyti sunkiau. O tose vietose, kur daugiausia atsiskaitymų vyksta grynaisiais, fintech prigyja pirmiausia. Kadangi ten žmonės dar nėra pripratę prie kitų produktų, jie nematė, kad jų tėvai naudotųsi bankinėmis kortelėmis ar sąskaitomis. Jie labiau linkę pritaikyti fintech sprendimus“, – sako M.McDonoughas.
Dėl to, anot jo, fintech sprendimai itin populiarūs ne tik Azijoje, bet ir Afrikoje.
„Grįžtant prie elgetos Kinijoje. Kinijoje 2018 m. buvo 13 trilijonų dolerių mobiliųjų mokėjimų, o JAV – mažiau nei 0,1 trilijono. Kodėl? Kinija iki tol naudojo grynuosius ir jie daug labiau linkę diegti naujas technologijas“, – sako „Bloomberg“ ekonomistas.
O trečia priežastis, anot jo, – žmogiškasis kapitalas.
„Jūs norite pritraukti talentus, o ne juos prarasti. Taip, Europa turi puikią ugdymo sistemą, kuri padeda. Bet ką turi JAV – visi mano draugai, kurie sukūrė sėkmingus technologijų startuolius, dabar jie padeda finansuoti naujus verslus, yra tapę mentoriais pradedantiesiems verslininkams. Kai turi grupę mentorių, kurie tą patį procesą praėjo kelis kartus, kurie gyvena netoliese, tai tikrai padeda – tu gali sužinoti, kada turėtum parduoti kompaniją, kada kreiptis finansavimo, su kuo reikia kalbėtis. Tai padeda dalykams įvykti“, – sako M.McDonoughas.
Lengva į oro uostą atvykti, bet sunku kur nors nuskristi
M.McDonoughas teigia Lietuvoje viešėjęs prieš dvejus metus, ir tuomet fintech konferencijoje vos keli žmonės buvo iš užsienio. Šiemet, anot jo, matyti ryški pažanga, kadangi didelė dalis konferencijos dalyvių yra užsieniečiai, jis skaičiavo apie 500 prisiregistravusiųjų.
„Kaip išlaikyti žmogiškąjį kapitalą – tai komplikuotas klausimas. Kas padėjo JAV: yra vienas dalykas, kodėl ten važiuoja užsieniečiai – jie siekia gauti išsilavinimo. JAV turi fantastiškas mokyklas. Atvykę žmonės dažnai čia ir lieka, įsitraukę į technologijų sektorių“, – sako M.McDonoughas ir pažymi, kad žmonės neliks ten, kur nenori likti.
Anot jo, jei Lietuva sustiprintų švietimo sektorių ir suteiktų iniciatyvų studentams čia likti, staiga technologijų sektorius gautų „maitinimo“.
„JAV šiuo metu šaudo sau į kojas. JAV gali netekti šio privalumo. O Lietuva galėtų jį gauti, – kalbėjo konferencijoje M.McDonoughas. – Švietimas yra pagrindinis dalykas – turėti solidų švietimo sektorių, universitetus ir programas, kurios gamina geriausias fintech smegenis pasaulyje ir iniciatyvas čia likti.“
Jis pritarė diskusijos dalyvių pastebėjimams, kad Vilniuje gyvenimo kokybė yra gera – miestas nebrangus, lyginant su kitomis sostinėmis, patogus susisiekimas.
„Patogu atvažiuoti į Vilniaus oro uostą, bet sunku iš jo kur nors nuskristi. Atvykti iš Niujorko čia nėra lengva. Netgi tarp Vilniaus ir Londono keliauti nėra lengva. Vilnius turi būti labiau susijungęs su likusia Europa. Sakote, kad esate įsikūrę viduryje niekur. Bet jei galėtumėte į bet kurią Europos sostinę nuskristi per kelias valandas, staiga viskas pasikeistų“, – sako M.McDonoughas.
Jis taip pat akcentavo, kad reguliavimas turi būti stabilus ir tęstinis, kad atvykstantys čia žmonės žinotų, ko galėtų tikėtis, dar trūksta ir prieinamo kapitalo investicijoms.
Pagrindinis dalykas, ko trūksta, ir kas lėmė Singapūro nesėkmę – mentorių tinklo nebuvimas. Žmonių, kurie jau yra pasiekė sėkmę, kurie ne tik atneša kapitalo į fintech, bet ir pataria, dalijasi žiniomis.
Europos mastu, anot jo, daug pradedančiųjų technologijų kompanijų parduodamos per anksti.
„Jos užaugo į labai dideles, tačiau tik tuomet, kai buvo nupirktos kažkieno kito. O jas dažniausiai nupirko JAV ar Europos kompanijos. Kodėl taip atsitiko – nėra žmonių, kurie padėtų, patartų“, – vardijo receptus M.McDonoughas.
Žada mokesčių lengvatas startuoliams
Ūkio ministerija šiuo metu ruošia lengvatų paketą, kurį teiks tvirtinti vyriausybei. Pagal jį startuolių darbuotojai būtų atleidžiami nuo pajamų mokesčio.
„Darbuotojams, jei pasiseks ir pavyks susitarti su Finansų ministerija, galime gauti 0 proc. pajamų mokesčio tarifą pirmiems dvejiems metams. O tuomet žiūrėsime, kaip tai eisis“, – apie naują siūlymą užsiminė Ūkio ministerijos atstovas M.Skuodis.
Jis pažymėjo, kad būtų reglamentuota ir apibrėžta, kas yra startuolis.
„Bloomberg“ atstovas susižavėjimo šia idėja neišsakė.
„Galime pasižiūrėti į „Amazon“, kuri savo būstinę JAV perkelia atsižvelgdama į mokestinį režimą. Valstijos sumoka jiems, kad jie perkeltų savo būstinę būtent ten“, – replikavo M.McDonoughas.
„Bloomberg“ atstovas, paklaustas, kas galėtų būti padaryta, kad Lietuva galėtų atsidurti tarp TOP sėkmingiausių valstybių, kuriose palankiausia kurti vertę, pateikė palyginimą.
„Kai vertiname sėkmingus startuolius „vienaragius“ JAV ir Kinijoje, yra įdomi statistika. Nuo 2000 m. visi tokie startuoliai JAV ir Kinijoje pritraukė vidutiniškai 7 mlrd. JAV dolerių. Europoje per tą patį laikotarpį buvo pritraukta 1,6 mlrd. JAV dolerių. Kai kalbame apie kapitalą – yra didelis skirtumas, kiek pinigų gali pritraukti kompanijos, ir tai yra didelė problema“, – teigė „Bloomberg“ ekonomistas.
Diskusijoje iškilo ir klausimas, kaip reguliuoti visas naujas fintech kompanijas, ar saugoti nuo jų vartotojus – dažnai jie netgi nenori būti saugojami, ir galbūt žino, kad labai rizikuoja.
„Labai agresyvūs fintech sektoriaus dalyviai mokėjimų, bankininkystės srityse – jie turi puikių idėjų, bet jie kartais nesupranta reguliavimo naudos ar fakto, kad jiems reikia reguliavimo, kol ne per vėlu ir atsitinka kas nors blogo. Manau, kad reguliavimas yra labai svarbu. Kad technologijos tikrai klestėtų masinėje rinkoje, turi būti tam tikra apsauga vartotojams iš reguliavimo pusės“, – sako M.McDonoughas.
