Pasak straipsnio, Rusijos miestuose nuotaikos kol kas išlieka optimistinės – restoranai pilni, parduotuvės atidarytos, tačiau rekordiškai aukštų palūkanų normų ir užsispyrusios infliacijos derinys kelia grėsmę tolesniam tikėtinam augimui.
„Santykinai geras laikotarpis Rusijos ekonomikai, paremtas anksčiau sukauptais ištekliais, baigėsi, – pareiškė ekonomistas ir buvęs aukšto rango Centrinio banko pareigūnas Olegas Vjuginas. – Didelė infliacija suvalgo visą šią, atrodytų, trumpalaikę sėkmę“.
Be to, Rusija susiduria su sankcijomis, susilpnėjusia valiuta, neaiškiomis naftos kainų perspektyvomis ir nuogąstavimais, kad jos pagrindinė partnerė Kinija nesugebės susidoroti su ekonominėmis problemomis
Iki šiol ekonomika veikė nepaisant Vakarų sankcijų, o kartu su dideliais atlyginimais tai padėjo sumažinti visuomenės nepritarimą karui. Du trečdaliai rusų tebėra įsitikinę savo ateitimi. Vartotojų nuotaikos, nors ir sumažėjusios, išlieka aukštesnės nei bet kada nuo 2022 m.
„Jei kalbėsime apie viduriniąją klasę, jie dabar jaučiasi gerai, – kalbėjo IT specialistas Sergejus Dmitrijevas. – Didelės palūkanų normos nesugebėjo pažaboti kainų augimo, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnis nei planuota.“
Rekordinės skolinimosi išlaidos jau pradėjo daryti savo įtaką. Tyrimų grupės „Autostat“ duomenimis, Rusijos automobilių pardavėjai susiduria su bankrotų banga. Sunkumų patiria ir žemės ūkio sektorius.
Net didžiausios bendrovės peržiūri savo strategijas. Valstybinė vamzdynų operatorė „Transneft“ ir Rusijos geležinkeliai drastiškai sumažino savo investicijų programas, iš dalies dėl skolinimosi kainos.
Privačios bendrovės, tokios kaip plieno gamintoja „Severstal“ ir kalnakasybos bendrovė MMC „Norilsk Nikel“, taip pat mažina išlaidas. Tuo pat metu pirmaujanti aliuminio gamintoja „United Co. Rusal International PJSC“, remdamasi ekonomine padėtimi, svarsto galimybę sumažinti gamybą daugiau kaip 10 proc.
Centrinis bankas prognozuoja, kad iki metų pabaigos infliacija sieks 4,5-5 proc., o pagrindinė palūkanų norma vidutiniškai bus 17-20 proc.
„Tai bus diržų veržimosi metai, – įvertino „T-Investments" ekonomistė Sofija Donec. – Skolintojai laimi, o skolininkai sunkiai įsivaizduoja, kaip gyvens“.
Vartotojams ir įmonėms tai reiškia, kad sumažės kreditų pirkiniams ir investicijoms. S.Donec mano, kad naftos kainų kritimas yra viena didžiausių grėsmių 2025 m. ekonomikai. Pasak jos, jei kaina kris dar žemiau, Rusijai teks aukotis.
Banko „Promsvyazbank“ analitikai išreiškė įsitikinimą, kad greita karo pabaiga galėtų padėti sustiprinti rublį, sugrąžinti užsienio investuotojus ir eksporto pajamas. Jei derybos užsitęs, tikėtina, kad infliacija ir griežtas taupymas išliks, o tai lems ekonomikos augimo sulėtėjimą.
Įtakos turi ir gerokai susilpnėjęs rublis dolerio atžvilgiu bei dėl JAV sankcijų grėsmės kylančios tarptautinių mokėjimų problemos.
„Recesijos rizika taip pat yra didžiausia per pastaruosius trejus metus, – teigė S.Donec. – Kai kuriais kitų metų ketvirčiais gali būti nuosmukis. Kol kas pagrindinė mūsų prognozė – kitų metų pabaigoje numatomas šiek tiek mažesnis nei 1 proc. augimas“.
Rusijoje paspartėjo rublio kritimas, o centriniam bankui nepavyksta suvaldyti infliacijos. Tačiau Rusija nesusiduria su dideliais biudžeto finansavimo ar karinių išlaidų apribojimais.
