„Visi turime šiek tiek „tamsiosios asmenybės“ bruožų, tačiau vadovavimo kontekste būtent šios savybės išryškėja labiau, nes tokie asmenys dažnai turi didesnę motyvaciją užimti vadovaujančias pozicijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.
Mokslininkas kartu su kolege dr. Aurelija Stelmokiene beveik penkerius metus nagrinėjo „tamsiųjų“ vadovo asmenybės savybių reikšmę vadovavimui, jo vertinimui, sąsajoms su vadovavimo stiliais, vadovavimo pasekmėmis ir atrastomis įžvalgomis bei sprendimais pasidalino monografijoje „Tamsiąja triada pasižymintys vadovai: ką apie juos mano pavaldiniai?“. Mokslininkai tyrė kaip Tamsiosios triados asmenybės savybėmis pasižymintys vadovai yra vertinami Z kartos atstovų, t.y., asmenų, kurie yra gimę po 1995 m. ir jau esantys darbo rinkoje Lietuvoje bei Turkijoje.
– Kas yra Tamsiosios triados modelis?
– Tamsioji triada – tai asmenybės savybių modelis, kurį sudaro trys asmenybės savybės: makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatiškumas. Makiavelizmas yra labiausiai susijęs su manipuliatyviu elgesiu, narcisizmas – su grandioziniu savęs vertinimu, siekimu, kad kiti tavim žavėtųsi, o psichopatiškumas – emociniu šaltumu, agresyviu elgesiu, jautrumo kitiems trūkumu. Dar 2002 m. užsienio tyrėjai, nagrinėdami asmenybės savybes, išskyrė, jog šios asmenybės savybės labiausiai pasižymi socialiai nepriimtinu elgesiu, tokiu kaip vagystė, melavimas, agresyvus elgesys, empatijos trūkumas, polinkis rizikuoti ir pan.
– Kokiems žmonėms būdingos tokios savybės?
– Evoliucinės psichologijos atstovai teigia, jog žmogaus asmenybės savybės išsivystė ir išliko evoliucijos eigoje todėl, kad padėjo žmonėms geriau prisitaikyti prie aplinkos ir išlikti. Tad bendrai galima teigti, jog Tamsiosios triados asmenybės savybės yra būdingos visiems žmonėms. Kitaip tariant, visi turime šiek tiek „tamsiosios asmenybės“ bruožų.
Vis dėlto, šis asmenybės modelis susilaukia santykinai nemažai dėmesio vadovavimo kontekste, nes būtent šiomis savybėmis pasižymintys asmenys turi didesnę motyvaciją užimti vadovaujančias pozicijas. Kodėl? Šiam asmenybės modeliui, o konkrečiau narciziškumui, yra būdingas polinkis vadovauti, stipriai išreikštas noras, jog asmeniu žavėtųsi. Narcisistiškam asmeniui yra būdingas savęs aukštinimas ir manymas, jog žmogus yra atsigimęs lyderis. Iš kitos pusės, vadovo pozicija gali būti patraukli, nes leidžia žmogui gauti prieigą prie jam svarbių resursų, pvz., statuso, pinigų ir pan.
– Kodėl ėmėtės tokio tyrimo?
– Nors ir atrodo logiška tikėtis, jog Tamsiosios triados asmenybės savybėmis pasižymintys vadovai nebus vertinami teigiamai, tačiau rezultatai nėra vienareikšmiški. Pavyzdžiui, viename užsienyje atliktame tyrime buvo nustatyta, jog tie darbuotojai, kurie savo vadovus vertina kaip labiau narcisistiškus, pasižymėjo aukštesne objektyvia karjeros sėkme – per metus kilo šių darbuotojų atlyginimas arba jie buvo paaukštinti pareigose. Iš kitos pusės, vien logikos neužtenka ir tam yra reikalingi moksliniai argumentai bei rezultatai siekiant atsakyti į įvairius klausimus.
– Kaip tamsiosios triados savybės pasireiškia vadovavimo stiliuje?
– Mes tyrėme kaip Tamsiosios triados asmenybės savybės yra susijusios su trimis vadovavimo stiliais: transformaciniu, transakciniu ir vadovavimo nebuvimu. Pasaulyje yra pripažįstama, jog transformacinis vadovavimo stilius yra ne tik vienas labiausiai ištyrinėtų stilių, bet ir bene labiausiai susijęs su vadovavimo efektyvumu. Nagrinėdami tiek Lietuvos, tiek Turkijos Z kartos atstovų rezultatus nustatėme, jog visos Tamsiosios triados asmenybės savybės yra susijusios su mažesniu šio stiliaus taikymu.
Tuo tarpu, vadovavimo nebuvimas su makiavelizmu, narcisizmu ir psichopatija buvo susiję labiausiai. Kitaip tariant, jeigu yra laikoma, jog vadovas ar vadovė pasižymi vadinama „tamsiąja“ asmenybės puse, jis arba ji buvo vertinamas (-a) kaip neįsitraukiantis, nesirūpinantis pavaldinių gerove vadovas. Iš esmės, to buvo galima ir tikėtis, nes būtent Tamsiosios triados asmenybės savybės yra susijusios su tendencija siekti asmeninių tikslų išnaudojant kitus. Tad tik galime kelti prielaidą, jog vadovavimo kontekste šios asmenybės savybės pasireiškia tuo, jog vadovai yra linkę rūpintis savo asmeniniai interesais, o ne darbuotojų ar organizacijos.
– Kaip tokie vadovai veikia savo pavaldinius ir organizaciją?
– Galime kelti keletą prielaidų: visų pirma, pavaldiniai bus linkę nepasitikėti tokiais vadovais, linkę jaustis emociškai išsunkiami, nes jais, galimai, dažnai bus manipuliuojama. Dar kitaip tariant, pavaldiniai jausis lyg įmesti į jūrą, kur susidurdami su sunkumais turės viskuo rūpintis patys be vadovo pagalbos. Tokie darbuotojai, tikėtina, greičiau emociškai perdegs, bus linkę dažniau neatvykti į darbą, turės dažnesnių ketinimų palikti darbą.
Iš kitos pusės, darbuotojai dirbantys su tokiais vadovais gali jausti didesnę frustraciją, norą atsikeršyti vadovui tiesiogiai ar netiesiogiai. Tai gali pasireikšti darbuotojų sąmoningu neįsitraukimu į darbą, priešišku elgesiu vadovo ar kitų darbuotojų atžvilgiu, sabotavimu ir kt. Kaip ir pirmu atveju, tai gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų veiklai, kuri tiesiogiai atsispindės organizacijos rezultatuose.
Vis dėlto, tokie vadovai gali būti ir labai vertingi organizacijai. Tamsiąja triada pasižymintys vadovai, nors ir gali elgtis itin rizikingai, tačiau jų emocinis nereaktyvumas jiems leidžia greitai atsigauti po nesėkmingų projektų ar veiklų ir greitai grįžti į darbą nejaučiant kaltės, nusivylimo, nuoskaudų.
– Ar galima teigti, kad tam tikrose sferose yra daugiau tokiomis savybėmis pasižyminčių vadovų?
– Jeigu grįšime prie pirminės idėjos, jog Tamsiosios triados asmenybės savybės yra būdingos visiems asmenims, tad galima tikėtis, jog tokių vadovų bus visur. Vis dėlto, užsienio mokslininkų teigimu, tokie vadovai dažniausiai renkasi aukšto socialinio statuso pareigas ir institucijas, pvz., finansų sektorių ar įmonių generaliniai direktoriai.
Tamsiąja triada pasižymintys vadovai nori būti socialinės hierarchijos viršuje, todėl, tikėta, jog rinksis tokią veiklą ir sritį, kurioje tas statusas gali būti pasiektas. Taip pat, yra svarbios ir tos pozicijos, kuriose yra sąveikaujama su kitais asmenimis, nes būtent per socialinę sąveiką, įtakos darymą, Tamsiąja triada pasižymintys asmenys pasiekia savo tikslų. Tai gali ir būti pardavimų, rinkodaros sritis.
– Kaip darbuotojai gali valdyti santykius su tokiu vadovu, kad nepatirtų psichologinio smurto darbe?
– Vienas iš svarbiausių, tačiau nelengviausių darbų yra atpažinti manipuliacijas. Tai gali būti atskleidžiama tiek per meilikavimus, pavyzdžiui, vadovas prieš prašydamas paslaugos labai intensyviai giria darbuotoją arba priešingai, spaudžia darbuotoją elgtis paklusniai, pvz., grasina, jog jeigu darbuotojas kažko nepadarys, jam nebus skiriamas priedas ar pan. Tai nėra lengva dėl to, kad dažnu atveju mes neįvertiname kitų elgesio sau, kartais neatkreipiame dėmesio į detales, o šiuo atveju tai padaryti gali būti labai sunku, nes Tamsiąja triada pasižymintys asmenys yra laikomi tikrais chameleonais, gebančiais greitai prisitaikyti, siekiant sukurti itin gerą savęs vaizdą.
Tad vadovo netinkamas elgesys gali būti greitai paslepiamas. Iš kitos pusės, ne visada, kas mums atrodo netinkama vadovo elgesyje yra susijęs su Tamsiąją triada, kartais tiesiog vadovo elgesys mums atrodo netinkamas, nes tai prieštarauja mūsų įsitikinimams, vertybėms, pvz., juodas humoras yra mėgiamas ne visų.
Kitas žingsnis, ką dažnai pamirštame padaryti – tai stebėti savo būseną ir į ją atkreipti dėmesį ne tik tada, kai mums sunku. Tai turi būti mūsų kasdieninis darbas, nes tik tai leidžia suprasti, kaip mes jaučiamės.
Ar kad šiandien jaučiuosi darbe blogai yra nuolatinė mano būsena, o gal tik šiandieninė, nes negavome projektinio finansavimo? Tas pats yra ir su vadovo elgesiu – mes jį turime stebėti nuolat ir vertinti, ar tai tik vienetinis atvejis, ar jis pastoviai netinkamas mūsų atvžvilgiu. Vis dėlto, vadovas yra tik žmogus ir gali nesukontroliuoti savo elgesio ir, tarkime, vietoje kokybiško grįžtamojo ryšio gali pavaldinį ir aprėkti.
