„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 05 23 /11:08

Brangstant paskoloms – naujas pasiūlymas: įpareigoti bankus teikti paskolas su bent 5 metų fiksuotomis palūkanomis

Lietuvoje naujų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis pernai išduota tik 4 proc., tad Lietuvos bankas užsimojo keisti tokią padėtį – siūloma įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, siūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma. Bankas taip pat žada palengvinti paskolų refinansavimo galimybę.
Gediminas Šimkus
Eurai / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Europos centrinis bankas (ECB) nuo praėjusių metų vasaros su užkilusia infliacija ėmė kovoti keldamas bazines palūkanų normas. Skaudžiausiai tai pajuto šalys, kuriose didžioji dalis gyventojams išduotų būsto paskolų yra kintamomis palūkanomis – tai reiškia, susijusios su tarpbankine palūkanų „Euribor“.

Tarp tokių šalių atsiduria ir Lietuva, kur beveik visos išduotų būsto paskolų palūkanos yra kintamos. Pasiimti būsto paskolą fiksuotomis palūkanų normomis ilgam laikui ar visam paskolos laikotarpiui Lietuvoje iki šiol galimybės praktiškai nebuvo.

„Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Vartotojų galimybės fiksuoti paskolos palūkanas ilgesniam nei metų laikotarpiui yra ribotos ir santykinai brangios. Lietuvos bankas imasi iniciatyvos spręsti šią problemą ir kviečia viešai diskusijai dėl priemonių pagerinti vartotojų galimybes gauti paskolos pasiūlymą fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą paskolą“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gediminas Šimkus
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gediminas Šimkus

Jis pridūrė, kad nors padėtį bandyta keisti ir anksčiau, to padaryti nepavyko.

„Mes apibendrinę rezultatus matome, kad proveržio pasiekti nepavyko, būsto paskolų produktas fiksuotomis paskolomis beveik nenaudojamas“, – teigė G.Šimkus.

Lietuvoje 2022 m. naujų paskolų su fiksuotąja palūkanų norma dalis siekia vos 4 proc., kai tarkime Prancūzijoje ir Slovakijoje – 97 proc., o vidutiniškai euro zonoje – 82 proc.

„Paskolos fiksuotomis palūkanų normomis suteikia namų ūkiams saugumą, atsparumą, bet gali būti brangesnės. Nėra pagrindo teigti, kad fiksuotos palūkanų normos yra geriau tinkamos ar atvirkščiai – nauda priklausys nuo ekonomikos raidos, nes būsto paskola trunka dešimtmečiais. Bet jei žvilgtelsime atgal, matome, kad išduodant būsto paskolas Lietuvoje skiriasi tendencijos nuo to, kas vyko eurozonoje. Kai buvo geriausios galimybės fiksuoti palūkanų normas, fiksuotų palūkanų normų dalis Lietuvoje tik sumažėjo", – pastebi G.Šimkus.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

Lietuvos banko analizės duomenimis, mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 m.) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyravo paskolos su kintamąja (fiksuota iki metų laikotarpiui) palūkanų norma. Didesnėse ir labiau išsivysčiusiose finansų rinkose bankai turi geresnes galimybes apdrausti palūkanų kitimo riziką ir pasiūlyti klientams fiksuotųjų palūkanų normų paskolas patrauklesne kaina.

Paskolos su kintamąja palūkanų norma dominuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje.

Analizė taip pat parodė, kad fiksuotųjų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena aukščiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 m. ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotosiomis palūkanomis.

Lietuvos banko vadovo nuomone, šiuo metu susiklostė fiksuotų palūkanų normų būsto paskoloms trūkumas, kuris rinkoje natūraliai neišsprendžiamas.

Kas siūloma?

Reaguodamas į tokią padėtį, Lietuvos bankas siūlo įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, siūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 m. produktu pagrįsta kaina.

G.Šimkus pabrėžė, kad tokių pokyčių tikslas – suteikti vartotojui realią galimybę rinktis. Be to, bankas ketina stebėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šiuo įpareigojimu.

„Kai sakome, kad privalo būti pateikta alternatyva, tai suprantame, kad gali būti taip, kad yra kintama palūkanų norma, kur labai aiški praktika – 3, 6 mėn Euribor ir tam tikra marža – 2 proc. Na, ir jei reikia alternatyvos, te tau 15 proc. Mes kalbame, kad tokios praktikos nebūtų", – teigė G.Šimkus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Taip pat Lietuvos bankas įsipareigojo sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę bei skelbti būsto paskolų maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką. Be to, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui.

Lietuviams sunkiai prieinamas ir refinansavimas

Dar viena problema – Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas būtų naudingas vartotojams, konstatavo Lietuvos bankas.

Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

Lietuvos banko atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti lemia su refinansavimo procesu siejamos išlaidos, proceso sudėtingumas bei rinkos sąlygos.

Refinansavimo metu vartotojas taip pat galėtų pakeisti palūkanų normas iš kintamų į fiksuotas.

Tad Lietuvos bankas taip pat siūlo riboti nepagrįstas išlaidas keičiant sutarties sąlygas ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

Lietuvos bankas kviečia suinteresuotąsias šalis iki birželio 12 d. išsakyti savo nuomonę dėl nustatytų probleminių aspektų ir Lietuvos banko pasiūlymų. Po to bankas suformuos galutinį pasiūlymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų