Banko pinigų politikos formavimo komitetas, atsižvelgdamas į infliacijos prognozei kylančias rizikas, 13,75 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą „Selic“ (tai aukščiausias lygis nuo 2017 metų sausio) paliko nepakeistą.
Sprendimas atitiko rinkos prognozes.
Komitetas, kurio kitas palūkanų normų dydžio svarstymui skirtas posėdis įvyks spalio 25 ir 26 dienomis, teigė, kad „nedvejodamas atnaujins koregavimo ciklą, jei infliacijos procesas nesivys taip, kaip prognozuota“.
Pabrėždami didelį neapibrėžtumą tiek Brazilijos, tiek pasaulio ekonomikoje, du iš devynių komiteto narių balsavo už bazinių palūkanų normų padidinimą 0,25 procentinio punkto, sakoma banko pranešime.
Praeityje su hiperinfliacija susidūrusi Brazilija buvo viena iš pirmųjų šalių, pradėjusių kelti palūkanų normas po pinigų politikos sušvelninimo per koronaviruso pandemiją.
Nuo 2021 metų kovo mėnesio centrinis bankas ėmė sparčiai didinti bazinę palūkanų normą nuo visų laikų žemiausio lygio – 2 procentų.
Laikotarpiu nuo 2021 metų spalio iki 2022 metų vasario bankas paskelbė tris didžiulius 1,5 procentinio punkto padidinimus.
Visgi dabar – tuo metu, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pereina prie itin griežto kurso, – Brazilija atleidžia stabdžius, tikėdamasi, kad infliacija jau pakankamai suvaldyta.
Sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai FRS trečią kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto.
Tuo tarpu ECB prieš dvi savaites paskelbė didžiausią palūkanų normų kėlimą savo istorijoje – taip pat 75 baziniais punktais.
Abu centriniai bankai signalizavo, kad artėja dar staigesni žingsniai.
Metų infliacija Brazilijoje išlieka aukšta – rugpjūtį rodiklis buvo 8,73 proc., o tai gerokai viršija centrinio banko užsibrėžtą tikslą – 3,5 procentus.
Visgi ji yra mažesnė nei balandį fiksuotas 12,13 proc. vartotojų kainų prieaugis.
