Lėtesnis ūkio augimas ir mažesnės pajamos iš mokesčių skaudžiai paveiks biudžetą ir lems didesnį skolinimąsi, rašoma idėjų kalvės tyrime pavadinimu „Žiema ateina“.
Vyriausybės pajamos, tikėtina, iki 2019 m. susitrauks 31 mlrd. svarų, jeigu iki tol nebus jokių didesnių politikos pokyčių. Kuomet Londonas daugiau nebevykdys perlaidų į ES, tai leis jam sutaupyti 6 mlrd. svarų per metus.
Tačiau šių sutaupytų milijardų neužteks užkamšyti skylių, atsivėrusių dėl mažesnio mokesčių surinkimo.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad Didžioji Britanija su biudžeto deficitu jau pradėjo susidurti dar prieš birželį įvykusį referendumą. Padėtį pablogino po balsavimo dėl „Brexit“ atsivėrusi nežinomybė dėl šalies ateities ryšių su savo didžiausiu prekybos partneriu ES.
Anglijos bankas ir kiti finansų ekspertai prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimas bus lėtesnis, o infliacija dar ilgą laiką aukštesnė negu prieš priimant sprendimą palikti ES.
Didžiosios Britanijos valdžia taip pat jau atsisakė planų pasiekti biudžeto perviršį 2019 m.
Šalies premjerė Theresa May teigia, kad derybos dėl oficialaus išstojimo iš ES galėtų būti pradėtos prieš 2017 m. kovą. Tai reiškia, kad Londonas Bendriją gali palikti jau 2019 m. pradžioje. Tiesa, tokiam planui grėsmė iškilo praėjusią savaitę, kuomet šalies Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad dėl išstojimo iš ES turi nuspręsti parlamento nariai.
