Verslininkai jau ragina Lietuvos muitinę investuoti į sistemas, priimti daugiau žmonių – kietasis „Brexit“ scenarijus gali įnešti chaoso muitinėse.
Lietuvos muitinės departamentas prognozuoja, kad deklaracijų kiekis dėl „Brexit“ per metus išaugs 7 procentais, taigi priartės prie kalėdinių krūvių, tačiau nežada priimti daugiau darbuotojų.
Pasekmes jau paskaičiavo
„Narbuto grupė“ yra kone didžiausia Lietuvos eksportuotoja į Didžiąją Britaniją. Praėjusiais metais įmonė į šią šalį eksportavo baldų už 15,7 mln. eurų. Tačiau įmonėje nuotaikos ramios, nors galimos „Brexit“ pasekmės jau paskaičiuotos.
Galbūt dėl to, kad baldų gamybos įmonė Jungtinės Karalystės rinką „atrado“ dar anksčiau, kai Lietuva tapo ES nare. Tad baldininkai sako žinantys, ko tikėtis, jei Jungtinei Karalystei iš ES pavyks pasitraukti be jokios sutarties.
„Mes žinome, kokios gali būti pasekmės, žinome, ko laukti. Žinoma, pabrangs muitinės formalumų sutvarkymas, gabenimo laikas gali pailgėti, nes nežinome, kiek kroviniai užtruks pasienyje“, – 15min vardino „Narbutas furniture company“ logistikos grupės vadovė Aušra Pilkauskienė.
Tiksliai žino, kokie gali būti muitai
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat apskaičiavo, kiek ir kokios lietuviškos prekės gali pabrangti kietuoju „Brexit“ scenarijumi.
Neseniai pasekmės buvo pristatytos Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.
Pavyzdžiui, lietuviški baldai dėl to Didžiojoje Britanijoje gali pabrangti 5,7 proc. Tačiau baldų gamintojai teigia, kad kainų britams nekeis.
„Gamybinių kainų kelti neplanuojame“, – 15min teigė UAB „Narbutas“ direktorius Vilius Gudavičius.
Baldininkai užsimena, kad kietuoju „Brexit“ scenarijumi negalės klientams įsipareigoti pristatyti krovinį per labai konkretų laiką. Tiesa, ir dabar britai kartais ima tikrinti krovinius, nors šie atvyko iš ES šalies – taip kovojama su nelegalia migracija.
„Pasitaiko, kad paketai būna suplėšomi“, – užsiminė A.Pillkauskienė.
Ar dėl būsimų muitų sumažės lietuviškų baldų konkurencingumas Didžiojoje Britanijoje? Pasak A.Pilkauskienės, muitai bus pritaikyti visiems ES gamintojams, tad bus konkuruojama vienodomis sąlygomis.
Lietuviai eksportuos daugiau, prancūzai nerimauja
Nepaisant nežinomybės, kuri kankina tiek valdžią, tiek verslininkus, „Narbuto grupė“ planuoja didinti eksportą į Jungtinę Karalystę 19 proc. „Ten turime platų pirkėjų tinklą, daug metų dirbame“, – sako biurų baldus britams parduodančios kompanijos logistikos vadovė A.Pilkauskienė.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad net ir kietasis „Brexit“ Lietuvos ekonomikai nepadarys didesnės įtakos – prekyba su Didžiąja Britanija yra pernelyg menka.
Tiesa, prancūzai nėra tokie ramūs. Didžiausio Prancūzijos verslo susivienijimo pirmininkas perspėjo, kad išėjimas „be susitarimo“ sukels keletą savaičių truksiantį chaosą, prekių trūkumus ir ilgas krovininių automobilių eiles abiejose Lamanšo pusėse, rašo „Financial Times“.
„30 metų prekiavome ES viduje“, – sako Geoffroy Roux de Bézieux, Medef prezidentas. „Išnarplioti šį mazgą bus labai sudėtinga. Tačiau vienas dalykas akivaizdus: jei kovo 29 d. nebus susitarimo, įsivyraus chaosas – tiek Britanijoje, tiek Prancūzijoje, tiek ir visoje ES“.
Prancūzijos verslininkai susirūpinę ne tik todėl, kad tūkstančiai Prancūzijos įmonių eksportuoja į Didžiąją Britaniją, bet ir dėl to, kad didžioji dalis pristatymo laikui jautrių prekių, tokių kaip maisto produktai ir automobilių detalės.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prabangos prekių grupė LVMH atskleidė, kad ruošdamasi blogiausiam „Brexit“ scenarijui, į sandėlius Britanijoje atvežė šampano ir brendžio atsargas, kurių užteks keturiems mėnesiams.
Muitinė prognozuoja: krūvis padidės
„Narbuto grupė“ ir dabar eksportuoja baldus į trečiąsias šalis, tad žino, kiek trunka muitinės procedūros pasienyje.
Kai kurios šalys jau žada įdarbinti daugiau veterinarijos, muitinės darbuotojų. Pavyzdžiui, Prancūzija papildomai įdarbins 600 muitinės ir veterinarijos specialistų kontrolės užtikrinimui. Panašų sprendimą padarė ir Nyderlandai. Tačiau Lietuvos muitinė kol kas rami.
Muitinės departamentas prognozuoja, kad jei Didžioji Britanija pasitrauks iš ES be susitarimo, muitinės deklaracijų kiekis per metus turėtų išaugti apie 7 procentus. Palyginimui – prieš Kalėdas prekybos srautai išauga 10 proc. Tačiau dėl to naujų darbuotojų Departamentui nereikia.
„Lietuvos muitinė neprognozuoja ženklaus muitinės pareigūnų skaičiaus padidėjimo poreikio, tikisi tvarkytis esamais pajėgumais“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
„Narbuto“ logistikos grupės vadovė A.Pilkauskienė mano, kad jei deklaracijos po kovo 29 dienos užplūs Lietuvos muitinę, ši turėtų būti pasiruošusi didesniam krūviui.
Be to, ji prognozuoja, kad dėl „Brexit“ daugiau atsiras muitinės tarpininkų. „Mes taip pat kreipsimės į muitinės tarpininkus, nes savų darbuotojų neužteks“, – teigė A.Pilkauskienė.
Tikisi, kad chaoso bus išvengta
Kad ir koks išaus kovo 29-osios rytas, „Narbutas furniture company“ logistikos grupės vadovė blogiausio – chaoso – nesitiki.
„Mes nežinome, kaip bus, gal pirmomis savaitėms ir nepavyks taip sklandžiai prisitaikyti, tačiau manau, kad viskas bus gerai. Jokios panikos ar nerimo nepajutome ir iš savo verslo partnerių Didžiojoje Britanijoje. – sakė ji. – Vienaip ar kitaip pasisuks „Brexit“ scenarijus, Didžioji Britanija išliks didžiausia mūsų eksporto partnerė. Žinoma, norėtųsi mažiau nežinomybės“.
Baldų gamintojai sako, kad jei Didžioji Britanija ir taps įprastine trečiąja šalimi be pereinamojo laikotarpio, dirbti su šalies muitine nebus sunkiau, nei buvo Rusijoje.