Kas bus, jei Didžioji Britanija paliks ES: nukraujuos abi pusės

„Turime surengti referendumą tam, kad apibrėžtume Didžiosios Britanijos ateitį Europoje“, – rinkimų dieną teigė D.Cameronas.

Jeigu referendumo idėjai bus galutinai pritarta artimiausiu metu, jis galėtų būti surengtas iki 2017 metų pabaigos.

Turime surengti referendumą tam, kad apibrėžtume Didžiosios Britanijos ateitį Europoje, – rinkimų dieną teigė D.Cameronas.

Kiekvienais metais vis labiau auga išstojimą iš ES palaikančių britų skaičius.

Didžioji Britanija yra ES narė nuo 1973 m., tačiau ši šalis nepriklauso Šengeno erdvei ir euro zonai bei iki šiol turi savo nacionalinę valiutą – svarą sterlingų.

Tačiau net ir priklausydama ES, Didžioji Britanija dažnai laikosi atokiau nuo kitų valstybių ir turi savo nuomonę daugeliu klausimų.

Pavyzdžiui, apie 60 proc. britų pasisakė prieš ES mokesčių sistemos reformavimą.

Londono pasipiktinimą sukėlė ir nesenas Europos Komisijos sprendimas Prancūzijai ir Vokietijai grąžinti atitinkamai 1 mlrd. ir 780 mln. eurų permokų iš bendro ES biudžeto. Nenuostabu, kad po tokios Briuselio aritmetikos Didžiosios Britanijos noras išstoti iš ES tik išaugo.

Britanijos ekonomika, kurios vertė yra 1,7 trilijonų eurų, arba 14–15 proc. ES BVP, yra trečia pagal dydį bendrijoje po Vokietijos ir Prancūzijos.

Didžiosios Britanijos ekonomika, kurios vertė yra 1,7 trilijonų eurų, arba 14–15 proc. ES BVP, yra trečia pagal dydį bendrijoje po Vokietijos ir Prancūzijos.

Londono sprendimas palikti ES  bloko ekonomikos apimtį sumažintų iki 2004 ir 2007 metų lygio, kuomet įvyko didžiulė bendrijos plėtra.

Be to, Didžioji Britanija ES užima trečią vietą pagal gyventojų skaičių. Kitaip tariant, vienas iš aštuonių ES gyventojų yra britas.

Taip pat sunku pervertinti geopolitinę Didžiosios Britanijos, buvusios galinga imperija, įtaką. Šalies karalienė iki šiol vadovauja Tautų sandraugai, kuriai priklauso 54 valstybės (apie 2 mlrd. gyventojų), tarp kurių yra ir tokios didžiules ekonomikas turinčios šalys kaip Indija, Kanada ar Australija.

Galiausiai Londonas kartu su Frankfurtu yra vienas iš stambiausių pasaulio finansinių centrų, o Londono vertybinių popierių birža pagal kapitalizaciją yra pati didžiausia visoje Europoje.

Nereikia pamiršti ir to, kad Londonui priklauso viena iš penkių nuolatinių vietų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kai tuo tarpu Europos ekonomikos milžinė Vokietija tuo pasigirti negali.

Vienas iš aštuonių ES gyventojų yra britas.

„Didžioji Britanija vis dar yra ES finansinis centras, ir kol kas jai nėra alternatyvų“, – tvirtina finansų analitikas Aleksandras Apokinas.

„Jeigu Didžioji Britanija pasieks savarankiškumą, ji gali sušvelninti reguliavimo normas ir pritraukti dar daugiau investuotojų. Londonas – pasaulinio lygio lengvatinių mokesčių zona ir jis nori mažesnio finansinių srautų skaidrumo bei silpnesnio bankinio sektoriaus reguliavimo“, – teigia „Gazprombank“ ekspertas Jegoras Susinas.

Vis dėlto, lazda turi du galus. Jeigu Londonas iš tiesų išstotų iš ES, tai gali pažeisti susiklosčiusius ekonominius ryšius. Apie 40 proc. karalystės užsienio prekybos yra vykdoma su euro zonos šalimis. Be to, įmonėse, užsiimančiose prekyba su kitomis ES šalimis, dirba apie 3 mln. britų.

Banko „ING“ analitikai mano, kad Didžioji Britanija daugiau prarastų, o ne laimėtų išstodama iš ES, nes išaugtų rizika, susijusi su investicijomis ir prekyba.

„ES yra pagrindinė Didžiosios Britanijos prekybos partnerė, ir šioje šalyje pasibaigia JAV ir ES jungiantis prekybos tiltas. Dėl to ES Didžiajai Britanijai yra svarbesnė, nei Didžioji Britanija ES“, – teigia A.Apokinas.