„Airbnb“ bendrovė darbuotojams pranešė, kad jie gali nuolat dirbti nuotoliniu būdu ir persikelti į bet kurią šalies, kurioje šiuo metu dirba, vietą, rašo CNN. Bendrovė teigia, kad nesumažins atlyginimo, jei darbuotojas nuspręs persikelti į miestą, kuriame pragyvenimo išlaidos yra mažesnės.
Darbuotojams išsiųstame elektroniniame laiške generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Brianas Chesky išdėstė naująją politiką ir lūkesčius. Jis pažymėjo, kad nuolatinis lankstumas leis bendrovei „samdyti ir išlaikyti geriausius pasaulio žmones“, o ne tik tuos, kurie yra „važinėjimo į darbą spinduliu aplink mūsų biurus“.
„Airbnb“ teigė, kad visame pasaulyje turi 6 000 darbuotojų, iš jų daugiau nei 3 000 – Jungtinėse Valstijose.
B.Chesky nurodė darbuotojams prieš persikeliant kitur pasitarti su vadovais dėl lūkesčių ir pridūrė, kad, atsižvelgiant į tarptautinių persikėlimų sudėtingumą, „šiais metais negalėsime jų paremti“. Jis taip pat pažymėjo, kad „nedideliam skaičiui pareigybių reikės būti biure arba konkrečioje vietoje, kad galėtų atlikti savo pagrindines darbo pareigas“.
Šis atnaujinimas „Airbnb“ veikiausiai yra neatsitiktinis, nes B.Chesky pastaraisiais mėnesiais tapo gyvu nuotolinio darbo rinkodaros kampanijos pavyzdžiu. Tai – pagaliau palankūs vėjai šiai įmonei, nes pirmaisiais pandemijos mėnesiais šiam verslui buvo padarytas pražūtingas poveikis.
2021-aisiais bendrovė pranešė, kad jos pajamos palyginti su 2019 m., arba metais iki pandemijos smūgio jos verslui, išaugo 25 proc.
Sausio mėnesį B.Chesky paskelbė, kad gyvens „Airbnb“, apsistodamas kitų žmonių namuose, kurie siūlomi jo platformoje. Jis išreiškė norą kas kelias savaites „pasimatuoti“ vis kitą miestą.
Tuomet B.Chesky sakė, kad, jo nuomone, 2022 m. didžiausia kelionių tendencija bus ta, kad „žmonės, išsibarstę po tūkstančius miestų ir miestelių, apsistojantys kelioms savaitėms, mėnesiams ar net ištisiems sezonams“.
„Vis daugiau žmonių pradės gyventi užsienyje, kiti keliaus visą vasarą, o kai kurie net atsisakys nuomos sutarčių ir taps skaitmeniniais klajokliais“, – sakė jis, vadindamas tai „gyvenimo decentralizacija“.
Dabar B.Chesky oficialiai darbuotojams leido dirbti iš bet kur. Jis paragino tuos, kurie nori pasinaudoti galimybe ilgam laikui apsistoti kitose šalyse, tai ir padaryti.
„Lankstumas pasiteisina tik tada, kai pasitikite savo komandos žmonėmis“, – sakė B.Chesky. „Jūs parodėte, kiek daug galite nuveikti nuotoliniu būdu. Per pastaruosius dvejus metus įveikėme pandemiją, pertvarkėme įmonę iš pagrindų, išėjome į viešąją apyvartą, atnaujinome visas savo paslaugas ir pranešėme apie rekordinį pelną – ir visa tai padarėme dirbdami nuotoliniu būdu“, – džiaugėsi jis.
Dirbantiems iš namų – 20 proc. mažesnis atlyginimas
Vis dėlto yra ir besilaikančių visiškai priešingo požiūrio. Kaip rašo BBC, Londono advokatų kontora pasiūlė darbuotojams galimybę nuolat dirbti iš namų, tačiau už šį patogumą tenka sumokėti tam tikrą kainą.
Įmonė „Stephenson Harwood“ teigė, kad leis darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, bet mokės jiems 20 proc. mažesnį atlyginimą nei dabar.
Nuo pat pandemijos pradžios vyksta diskusijos dėl to, kas laimi, o kas pralaimi, kai darbuotojai dirba iš namų.
Darbuotojai sutaupo laiko ir pinigų, tačiau darbdaviai taip pat gali sutaupyti biuro patalpų nuomos ir kitų išlaidų.
Darbuotojai sutaupo laiko ir pinigų, tačiau darbdaviai taip pat gali sutaupyti biuro patalpų ir išlaidų.
Kai kurie teigia, kad neprižiūrimi namuose dirbantys darbuotojai yra mažiau produktyvūs. Kiti teigia, kad, neturėdami poreikio važinėti į darbą, jie dirba ilgiau, neretai vakarais ir savaitgaliais, be to, darbas iš namų juos mažiau blaško.
Visai neseniai ministrų kabineto narys Jacobas Reesas-Moggas sukėlė diskusijų bangą, kai pareiškė, kad visi valstybės tarnautojai turi nustoti dirbti iš namų, o ant tuščių darbo stalų paliko raštelius: „Labai laukiu, kada pamatysiu jus biure“.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas gali padidinti produktyvumą. Daugelis privataus sektoriaus įmonių nustatė, kad mišrus darbas, kai galima dirbti namuose ir biure, didina darbuotojų pasitenkinimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas gali padidinti produktyvumą. Daugelis privataus sektoriaus įmonių nustatė, kad mišrus darbas, kai galima dirbti namuose ir biure, didina darbuotojų pasitenkinimą.
„Stephenson Harwood“ BBC sakė, kad pandemijos metu įdarbino keletą nuotolinių darbuotojų ne iš Londono, mokėdama jiems mažesnį atlyginimą, kuris atspindi mažesnes išlaidas, susijusias su važinėjimu į sostinę.
Tačiau, pasak advokatų kontoros, jei nuotoliniams darbuotojams prireiktų vykti į biurą, jie galėtų prašyti padengti kelionės išlaidas.
Įmonė dabar nuotolinio darbo galimybę siūlo ir esamiems darbuotojams, tačiau taip pat taiko atlyginimų skirtumą tarp dviejų paketų.
Nuotolinį darbą visą darbo dieną gali rinktis visi darbuotojai, bet ne įmonės partneriai.
„Stephenson Harwood“ sakė, kad nesitikėjo, jog daug žmonių pasinaudos pasiūlymu dirbti nuotoliniu būdu visą darbo dieną.
Pavyzdžiui, naujai kvalifikuotas teisininkas advokatų kontoroje pradeda gauti 90 tūkst. svarų sterlingų atlyginimą. Tačiau tikimybė, kad vietoj to jie pasirinks 72 tūkst. svarų sterlingų ir darbą namuose, buvo „labai maža“, nes jų pareigoms reikėjo patirties biuro aplinkoje.
Įmonės atstovas sakė, kad dabartinė kontoros politika, pagal kurią žmonės gali pasirinkti dirbti iš namų iki dviejų dienų per savaitę, tinka daugeliui iš 1100 kontoros darbuotojų, dirbančių Londono, Paryžiaus, Graikijos, Honkongo, Singapūro ir Pietų Korėjos biuruose.
Stenfordo universiteto akademikas Nicholas Bloomas apskaičiavo, kad po pandemijos apie 10 proc. darbuotojų dirbs visiškai nuotoliniu būdu.
Susiduria su pasipriešinimu
Tiesa, kai kurios įmonės susiduria su pasipriešinimu grįžimui į biurą, net ir mišriu būdu.
Pranešama, kad saujelė „Apple“ darbuotojų pasakė vadovui, kad dėl jo plano tris dienas per savaitę dirbti ne biure bendrovė taps „jaunesnė, labiau vyriška, dirbs daugiau baltos rasės atstovų“.
Atvirame laiške jie teigė, kad privalomas grįžimas į biurą „pakeis mūsų darbuotojų sudėtį“ ir „prives prie to, kad privilegijuoti spręs, kas gali dirbti “Apple„, o ne tai, kas geriausiai tiktų“.
Jame teigiama, kad biure dirbs netoliese gyvenantys darbuotojai, jauni žmonės, neturintys šeimyninių įsipareigojimų, ir tėvai, kurių antros pusės lieka namuose.
Laišką pasirašė apie 200 žmonių, t. y. vos 0,1 proc. iš 165 000 įmonės darbuotojų.
Tai buvo atsakas į vadovo elektroninį laišką, kuriame teigiama, kad grįžimas į biurą yra „teigiamas ženklas, kad galime labiau bendradarbiauti su kolegomis, kurie atlieka tokį svarbų vaidmenį mūsų gyvenime“.
