Teisę į informaciją ginanti Europos organizacija „Access info Europe“ ir kiti nevyriausybininkai rengiasi atkreipti Lietuvos politikų dėmesį į sutarties 13.13 punktą, kuris gali aptverti VAE slaptumo siena.
Dainius Radzevičius: niekas negalės gauti jokios informacijos
15min.lt jau rašė, kad punktas apribos galimybes gauti informacijos apie projektą, net jei Lietuvos įstatymai tai leis. Išimtis bus duomenys, kuriuos panorės viešinti pati jėgainė arba „Hitachi“, turėsianti penktadalį jos akcijų.
Sutartyje teigiama: „Šalys susitaria ir Lietuvos Respublika užtikrina, kad joks visuomenės narys neturi teisės gauti (kad būtų išvengta abejonių, įskaitant bet kurį Lietuvos Respublikos subjektą ir bet kurį informacijos gavėją pagal 13.4.2 punktą (Leistinas atskleidimas)) Lietuvos Respublikai pateiktos informacijos apie projektą pagal galiojančius įstatymus dėl informacijos laisvės.“
Žygimantas Vaičiūnas: „Konfidenciali bus detali specifinė informacija, ypač susijusi su technologiniais sprendimais ar komerciškai jautria informacija.“
Lietuvai leidžiama teikti konfidencialią informaciją tarnautojams, darbuotojams, atstovams ir tarpininkams ar susijusioms bendrovėms tiek, kiek tai susiję su VAE projekto vykdymu ir pan.
„Išeina, kad joks subjektas, nė vienas žmogus negalės gauti jokios informacijos“, – 15min.lt teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir pabrėžė, kad teisę gauti ar rinkti informaciją gali apriboti tik įstatymas.
Konstitucija draudžia kliudyti ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Ši laisvė gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Informacijos laisvė įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme: kiekvienas turi teisę nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Įstatymas leidžia rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse.
Anot energetikos viceministro Žygimanto Vaičiūno, dėl Koncesijos sutarties vyko intensyvios derybos tarp Lietuvos ir „Hitachi“. „Konfidenciali bus detali specifinė informacija, ypač susijusi su technologiniais sprendimais ar komerciškai jautria informacija (tokio pobūdžio projektuose tai yra įprasta praktika), tačiau bet kuriuo atveju nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų“, – 15min.lt sakė viceministras Ž.Vaičiūnas.
Siūlo nesitikėti visiško skaidrumo
„13.13 punktas nepriimtinas“, – 15min.lt pareiškė Ispanijoje įsikūrusios organizacijos „Access info Europe“ tyrėja ir Teisės į informaciją gynimo tinklo koordinatorė Lydia Medland.
Anot jos, niekas neskelbia, kad tam tikra informacija nebus teikiama vadovaujantis teise į informaciją, kol jos dar niekas neprašo. „Teisė į informaciją veikia taip – visuomenė turi teisę į visą informaciją, kurią turi vyriausybė. Sulaukusios prašymo suteikti informaciją, valstybės institucijos gali svarstyti: ji yra išimtis ar turėtų būti suteikta, tai - komercinė paslaptis ar nacionalinio saugumo klausimas, o gal viešasis interesas ją skelbti yra aukščiau. Esu nepaprastai šokiruota skaitydama tokį straipsnį. Tokių dalykų nesame įpratę matyti. Tai nepaprastai bloga praktika.“
Matant tokią teisinę kalbą esą sunku suvokti, ar ribojimas yra pagrįstas. Kaip pabrėžė L.Medland, tokia išimtis sulaužo visas skaidrumo taisykles ir reiškia, kad teisė į informaciją (ataskaitas apie projekto eigą, įvairius susitarimus) negalios. „Tokiu būdu susitarimai dėl atominės energetikos bus daromi už uždarų durų“, – įspėjo ekspertė.
Latvijos laikraščio „Dienas bizness“ užsienio naujienų redaktorius Didzis Melkis pripažino, kad visiško skaidrumo, pavyzdžiui, kad smalsuoliams bus parodyti AE projektavimo dokumentai, tokiame projekte negalima tikėtis, tačiau jis sutiko, kad minėtas punktas reikalauja paaiškinimo. „Ar parlamentarai palygino panašius straipsnius kituose „Hitachi“ projektuose Vakaruose? Jei ne, tai namų darbai nepadaryti, ir tai kenkia rinkėjų interesams“, – sakė verslo žurnalistas.
 |
| Jurgitos Lapienytės nuotr./Pavelas Antonovas |
Bulgarų žurnalistas Pavelas Antonovas taip pat pažymėjo, kad, anot jo, šokiruojantis punktas nestebina. „Teisė į informaciją ir skaidrumas yra esminės sąlygos, kad demokratija veiktų. Prieštaringa formuluotė atrodo kaip dar vienas atominei pramonei būdingo nenoro atskleisti visuomenei savo abejotinus ekonominius, poveikio aplinkai ir saugumo veiksnius pavyzdys“, – teigė jis.
Vyriausybė – atominės pramonės marionetė?
„Atrodo, kad Lietuva grįžta į tamsius laikus, kai vyriausybė tebuvo Sovietų Sąjungos marionetė. Dabar ji – atominės pramonės marionetė“, – įsitikinęs britų žurnalistas P.Brownas.
Tai esą reiškia, kad nustatytas ribas peržengiantys kaštai, neišvengiami tokiame su pertrūkiais vyksiančiame projekte, ar saugumo dalykai bus paslėpti.
„Nė vienas iš jūsų išrinktų atstovų nebeturės jokios įtakos atominei pramonei, kuri bus visagalė ir pajėgi laikyti valstybę įkaite. Nebūtinai tai taps problema, bet ir nėra priežasties, kodėl AE Lietuvoje negalėtų gaminti branduoliniam ginklui tinkamo urano ar plutonio – šalis negalėtų nieko padaryti, esant tokiai paslapties išlygai“, – teigė buvęs „Guardian“ korespondentas.
Pagrindinis žurnalisto darbas esąs ginti žmones – išsiaiškinti, ką veikia vyriausybės, ir sakyti tiesą. P.Browno įsitikinimu, atominės energetikos atveju tai bus neįmanoma, nes viskas, ką Vyriausybė ar kompanija norės nuslėpti, bus uždengta šia slaptumo išlyga. Pavyzdžiu, jei elektra kainuos pernelyg brangiai, jie negalės išsiaiškinti, kodėl taip yra.
„Kiekvienas žurnalistas, kuris dabar mano, jog tai jam „neįdomu“, turėtų mesti savo darbą ir eiti dirbti ten, kur reikia mažiau pastangų, pavyzdžiui, pardavinėti automobilius“, – ironiškai pasiūlė jis.
Strasbūro teismas nagrinėjo bylą dėl informacijos apie AE
Nevyriausybinės organizacijos „Teisės gauti informaciją programa“ atstovo, 2008 m. žurnalo „Legal World“ Metų teisininku išrinkto bulgaro Aleksandro Kašumovo teigimu, 13.13 punktas prieštarauja Konvencijai dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais, kurią 2009 m. pasirašė, bet dar neratifikavo Lietuva.
Konvencijos 3-iasis straipsnis nurodo, kad teisės į informaciją ribojimai turi būti taikomi siaurai, juos turi apibrėžti įstatymai, kad būtų ginami tam tikri interesai, o ribojimai negali pažeisti viešojo intereso.
