Seime antradienį patvirtinto biudžeto lėšomis numatyta sušvelninti elektros ir dujų kainų augimą verslui ir gyventojams, padidinti pensijas, neapmokestinamųjų pajamų dydį, pakelti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
Energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirti 1,84 mlrd. eurų.
Galutiniame biudžeto variante atsidūrė ir nemažai pridėtinės vertės mokesčių lengvatų (PVM), dėl kurių pastaruoju metu buvo laužomos ietys net tarp valdančiųjų. Pavyzdžiui, nutarta 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsti visiems metams, o ne pusmečiui, pavyzdžiui, kaip siūlė Vyriausybė. Tai biudžetui papildomai kainuos 59,5 mln. eurų.
-
Ką pasirinko 5 ekonomistai? Biudžeto deficitą ženkliau sumažino tik vienas
-
Seime – sprendimas dėl daug ginčų sukėlusių PVM lengvatų: restoranams galios visus metus
-
Seimas apsisprendė kitais metais kelti NPD: sužinokite, kam ir kiek didės pajamos
-
2023 metų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas
Sporto renginiams ir atlikėjams PVM lengvata galios pusę metų. Apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams mažesnis PVM tarifas bus taikomas neterminuotai.
Dosnios biudžete numatytos priemonės neliko nepastebėtos Europos Komisijos. Briuselis pareiškė, kad Lietuva nesilaiko rekomendacijos riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką.
Be to, pranešta, kad EK nuodugniai išnagrinės šalies ekonomikos disbalansus. Tokia apžvalga bus atliktą pirmą kartą nuo procedūros pradžios.
„Laikinos priemonės, skirtos namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su energijos kainų pokyčiais, Europos Komisijos nuomone, nėra pakankamai tikslingos ir nukreiptos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – nurodė EK.
Be to, pastebėta, kad Lietuvos fiskalinė politika kitąmet, nepaisant didelės infliacijos šalyje, skatins ekonomiką.
Briuselis taip pat atkreipė dėmesį, kad būsto kainų didėjimas Lietuvoje paskutiniaisiais metais buvo vienas aukščiausių ES, taip pat sparčiai augo skolinimas ir finansinio sektoriaus įsipareigojimai.
15min paklausė ekonomistų, kaip jie vertina šias pastabas, taip pat ar Lietuvai tai gali reikšti neigiamas pasekmes ateityje.
A.Bartkus: didžioji dalis pastabų – pagrįstos, bet su viena sutikti negaliu
Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus komentuodamas EK išsakytas tezes 15min sutiko, kad didžioji dalis įspėjimų yra pagrįsti.
