Belaukiant pirmadienį priimtos finansinės pagalbos sutarties patvirtinimo Atėnams karštligiškai reikia lėšų kelioms neišvengiamoms įmokoms, tarp kurių yra 4,2 mlrd. eurų įmoka Europos centriniam bankui (ECB) pirmadienį.
Skelbdamas apie šį planą EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus, pareiškė, kad Briuselis bando atsižvelgti į tokių Bendrijos narių kaip Britanija, kurios nėra euro zonos narės, interesus.
„Neturint geresnio sprendimo, Europos Komisija pasiūlė Tarybai suteikti trumpalaikę būtiną pagalbą Graikijai per Europos finansinės stabilizacijos mechanizmą (EFSM)“, – sakė V.Dombrovskis.
EFSM yra pagalbos fondas, suformuotas 2010 metais, kai Graikija gavo pirmą finansinę pagalbą, tačiau į jį įeina visos 28 ES narės, ne tik 19 euro zonai priklausančių valstybių, todėl jo panaudojimas yra vertinamas prieštaringai.
Oficialiai paskola suteikiama trims mėnesiams, tačiau ES pareigūnai išreiškė viltį, kad jos reikės tik iki rugpjūčio 17 dienos, kai Graikija turėtų gauti naują finansinės pagalbos išmoką.
Buvęs Latvijos ministras pirmininkas V.Dombrovskis pridūrė, kad „sprendimas nėra lengvas; mes stengiamės atsižvelgti į euro zonai nepriklausančių šalių interesus, kad jos turėtų pakankamai garantijų, apsaugančių nuo bet kokių neigiamų finansinių pasekmių“.
Oficialiai paskola suteikiama trims mėnesiams, tačiau ES pareigūnai išreiškė viltį, kad jos reikės tik iki rugpjūčio 17 dienos, kai Graikija turėtų gauti naują finansinės pagalbos išmoką, jei tik Atėnai trečiadienį pritars naujoms taupymo priemonėms.
Britanija nešelps euro zonos
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas primygtinai tvirtina, kad jo šalis neprisiims atsakomybės dėl Graikijos šelpimo, atsiliepdamas į finansų ministro George Osborne'o komentarus, esą priimtas planas yra visiškai netinkamas startui.
„Ne Britanija turi šelpti euro zonos šalis, ir mes to nedarysime“, – pasakė D.Cameronas parlamente.