Tačiau esama ir kompromiso ženklų – vienas britų pareigūnas sakė, kad Londonas pasirengęs būti konstruktyvus, nes sunerimusios euro neįsivedusios šalys, kaip Danija, Švedija, Čekija, visos rizikuoja finansiškai.
„Kol britų mokesčių mokėtojai yra apsaugoti, mes norėtume pažiūrėti, kokie gali būti variantai, kadangi kalbama apie trumpalaikį Graikijos finansavimą“, – sakė vienas pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės.
Tuo tarpu kitas ES diplomatas perspėjo, kad ši priemonė turi būti išspręsta ramiai ambasadorių lygmeniu, kad nereikėtų šaukti visų ES šalių ministrų pasitarimo, nes kai kurie pikti pareigūnai „gali sukelti triukšmo“.
Net jeigu Britanija balsuotų prieš, ES balsavimo taisyklėse numatyta, kad bet kuriam sprendimui dėl šio fondo panaudojimo būtinas svertinės daugumos pritarimas. Vadinasi, Londonas turėtų įkalbėti dar ir kitas šalis, jei norėtų blokuoti tokį sprendimą.
Karingasis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble suabejojo dėl ne itin konstruktyvaus Europos Komisijos plano, bet nežinoma, kaip Berlynas balsuotų šiuo klausimu.
Karingasis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble suabejojo dėl ne itin konstruktyvaus Europos Komisijos plano, bet nežinoma, kaip Berlynas balsuotų šiuo klausimu.
Pasak ES diplomatų, Komisijoje dabar vyksta diskusijos, ieškoma būdų, kaip įtikinti euro zonai nepriklausančias valstybes, kad bet kurie iš ES biudžeto panaudoti pinigai bus sugrąžinti.
Trumpalaikio finansavimo reikšmė yra didžiulė, nes, jeigu Graikija pirmadienį praleis mokėjimą Europos centriniam bankui, ši Frankfurte registruota kreditavimo įstaiga sumažins skubią likvidumo pagalbą Atėnams, kurių bankų sistema tuomet patirtų kolapsą.
