Pagal šį planą blokas kas mėnesį Kyjivui siųstų po 1,5 mlrd. eurų 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų Europos Sąjunga, kad paremtų Ukrainos vyriausybę Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Šį naują finansinį paketą Ukrainai pristatome tuo metu, kai šaliai to labai reikia, nesiliaujantiems Rusijos išpuoliams toliau kenkiant svarbiausiai infrastruktūrai“, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
„Mūsų finansinė parama turi būti stabili, struktūrizuota ir nuspėjama“, – pabrėžė jis.
Paskolų paketą dar turės patvirtinti ES valstybės narės, o kai kurios iš jų skeptiškai vertina galimybę prisiimti atsakomybę už didėjančią Ukrainos skolą. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas sausį.
Šiais metais blokas jau nusiuntė Ukrainai 4,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos ir iki šio mėnesio pabaigos planuoja išmokėti dar 2,5 mlrd. eurų.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad kitais metais Kyjivui reikės 3–4 mlrd. eurų per mėnesį.
Briuselis tikisi, kad jo įnašą papildys Vašingtonas ir kiti pagrindiniai tarptautiniai donorai, kad parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai pasiektų reikiamą lygį.
„Užtikrinsime, kad Ukraina iš šio karo išeitų kaip klestinti šalis, kuri eina Europos integracijos keliu. Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį gyrė šį ES planą.
„Dėkingas Europos Komisijai ir pirmininkei Ursulai von der Leyen už paskelbtą 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą 2023 metams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V.Zelenskis.
„Tai rodo tikrą ES solidarumą“, – pridūrė jis.
