15 val. papildyta premjero Sauliaus Skvernelio komentaru.
EK Lietuvai pateikė tris pagrindines rekomendacijas. Rekomendacijos yra panašios į teiktas prieš metus.
Vasarį EK įvertino Lietuvos pažangą, kad visiškai nepasistūmėta plečiant mokesčių bazę, tik ribotas progresas įgyvendinant švietimo, sveikatos apsaugos reformas, o skurdo ir pajamų nelygybės problema sprendžiama menkai.
1. Siūlo tvarkytis su mokesčiais ir mažinti skurdą
Pirmoji rekomendacija – panaši kaip ir pernai: „gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“.
Minimos ir NT, ir automobilių taršos mokesčio galimybės.
Anot EK, ekonominis augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai – yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias EK rekomenduoja šalinti.
„Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip NT ar automobiliai, rašoma EK pranešime. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą“, – rašoma EK pranešime.
Rekomendaciją dėl naujų mokesčių jau buvo suprognozavęs ir finansų ministras Vilius Šapoka, kuris interviu 15min teigė: „Aš tikrai esu įsitikinęs, kad diskusija dėl šių mokesčių vyks. Netrukus gausime kasmetinę EK rekomendaciją ir manau, kad šiemet nebus išimčių – EK pateiks rekomendacijas apie papildomų mokesčių įvedimą, mokesčių bazės plėtimą, kuris nestabdytų ir taip lėtėjančio augimo ekonomikoje.“
2. Rekomenduoja gerinti švietimą
Antroji EK rekomendacija – „gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą“.
Anot EK, dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Taip pat EK didelį dėmesį skyrė ir sveikatos apsaugai.
„Visuomenės sveikata Lietuvoje išlieka prastoje padėtyje. Prie to prisideda nepakankamai efektyvi sveikatos apsauga, kurioje dar vis daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis“, – vertina EK.
3. Dėmesys inovacijoms
Trečioji rekomendacija – orientuotis į inovacijas.
„Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras“, – rekomenduoja EK.
Ilgalaikiam ekonominiam augimui užtikrinti svarbi veiksminga inovacijų politika, tačiau Lietuvoje ji yra fragmentuota, pastebėjimą išsakė EK.
„Nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas. Tai sunkina verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir riboja inovacinę veiklą“, – siūlo problemą spręsti EK.
Europos Komisija jau pernai Lietuvai rekomendavo gerinti mokesčių surinkimą, švietimo sistemos kokybę bei tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą, o šiemet konstatavo, kad pažanga ribota.
EK gegužę paskelbė ekonomines prognozes Lietuvai – institucija vertina, kad kitąmet šalies biudžeto pertekliaus nebeliks.
Premjeras: „Manau, kitais mes turėsime visiškai kitokį vaizdelį“
Premjeras Saulius Skvernelis pastebėjo, kad EK rekomendacijos rengiamos turint vėluojančius statistinius duomenis, o situacija šalyje keičiasi gerąja linkme.
„Kalbant apie nuolatinį siūlymą įvesti naujų mokesčių, kurie turėtų būti nesusieti su ekonomikos augimu, tai manau, kad nedidelis žingsnis, bet yra žengiamas – kalbant apie taršos mažinimo planą, ambicingas planas yra patvirtintas. Taršių automobilių atsisakyti per pozityvą, ir kada šitą mechanizmą įvesime, galėsime svarstyti dėl naujai įvežamų taršių automobilių registracijos mokesčių padidinimo“, – sako S.Skvernelis.
Anot jo, mokesčio taip nepatirtų sunkiausiai besiverčiantys žmonės.
„Dėl NT mokesčio – diskusijų dalykas. Nemanau, kad reikia apmokestinti pirmąjį būstą, o galbūt plėsti ir diskutuoti dėl antrojo būsto, dėl prabangaus NT mokesčio išplėtimo. Tai kasmet aktualus klausimas, ir šiemet jis bus aktualus, kada kalbėsime apie 2020 metų biudžeto projektą. Nes lūkesčiai yra dideli, o finansavimo šaltinių yra tiek kiek yra“, – sako S.Skvernelis.
Premjeras pažymėjo, kad EK įvertino ir pastebėjo 6 struktūrines reformas, o taip pat ir pasiektą pažangą kovojant su šešėliu. S.Skvernelis tikina, kad kasmet pavyksta iš šešėlio ištraukti daugiau nei 250 mln. eurų, ir VMI įdiegtos priemonės leis daugiau lėšų surinkti socialiniai sričiai.
„Iššūkis laukia milžiniškas, kas susiję su sveikatos reforma. Nes viena vertus norime kokybiškų paslaugų kaip pacientai, ir gerokai didesnių atlyginimų medikams, o kita vertus, norime išlaikyti tą pačią neefektyviai veikiančią infrastruktūrą“, – sako S.Skvernelis.
Jis pažymi, kad esama infrastruktūra nepateisina lūkesčių.
„Esminis akcentas – prevencija, profilaktika ir diagnostika. Jeigu žmonės patenka į tuos centrus, kuriuose galima tik konstatuoti ir kalbėti apie gyvenimo trukmės geriausiu atveju prailginimą, tai suprantama, kad sistema nėra efektyvi“, – sako S.Skvernelis ir patikino, kad priimti sunkūs sprendimai: „Manau, kitais mes turėsime visiškai kitokį vaizdelį“.
Premjeras taip pat patikino, kad ši Vyriausybė pirmoji įvedė progresinį mokestį. Anot jo, negerai kaitalioti mokesčių sistemą kasmet, todėl būtų gerai palaukti 2-3 metus, prieš kalbant apie kitokių mokesčių taikymą.
EK atstovybės vadovai: skurdas, nelygybė ir neefektyvumas – didžiausios problemos
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius akcentuoja, kad Lietuva turi spręsti skurdo problemą, investuoti į žmogiškąjį kapitalą, siekti kokybės ir efektyvumo švietime ir sveikatos apsaugoje.
„Nepaisant nuoseklaus ekonomikos augimo, skurdas, nelygybė ir socialinė atskirtis lieka didele problema, ypač senjorų, neįgaliųjų, šeimų, kuriose vaikas ar vaikai auga tik su vienu iš tėvų, ir bedarbių tarpe. Spręsti šią problemą padėtų geresnis mokesčių ir išmokų sistemos sumodeliavimas“, – sako A.Pranckevičius.
Anot jo, siekiant sumažinti mažėjančio gyventojų skaičiaus poveikį ekonomikai, ypatingai svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir pagalba žmonėms patekti ar grįžti į darbo rinką.
„Kokybė ir efektyvumas reikalingi visuose švietimo lygmenyse bei sveikatos sistemoje, tačiau sveikatos sistemoje ne mažiau svarbu padidinti ir sveikatos paslaugų prieinamumą“, – vertina A.Pranckevičius.
O siekiant tvarios plėtros, jis viešąsias investicijas siūlytų nukreipti į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvarų transportą ir energetikos jungtis, tačiau taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pastebi, kad nors priemonės šešėlinei ekonomikai mažinti duoda rezultatų, mokesčių sistemoje svarbu uždaviniu vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – tai gerintų biudžeto pajamas ir mokesčių sistema taptų teisingesnė.
Kalbėdamas apie inovacijas M.Vaščega pastebi, kad inovacijų skatinimo politikoje nėra vieningos strategijos, fragmentiškos politikos priemonės ir paramos schemos nėra tarpusavyje suderintos.
„Regioniniai skirtumai Lietuvoje yra dideli – didesni nei vidutiniškai ES ir per pastaruosius dvidešimt metų didėjo. Mažesnių miestų ir kaimiškuose regionuose gyvena daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Gyventojų juose sparčiai mažėja, tad šie regionai susiduria su blogėjančiomis viešosiomis paslaugomis. Į tai turi būti atsižvelgiama planuojant viešąsias investicijas ateityje“, – sako M.Vaščega.
EK rekomendacijose, kaip ir vasarį pristatytoje šalies ataskaitoje, atspindimi investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus bei inovacijas, energetinį efektyvumą, transporto ir energetikos infrastruktūrą, poreikiai.
EK yra pasiūliusi šias sritis kaip prioritetines, į kurias reikia kreipti struktūrinių fondų lėšas Lietuvos ateinančioje finansinėje perspektyvoje.
„Tačiau svarbu, kad ir Lietuvos institucijos savo ekonominės politikos sprendimais palaikytų šiuos prioritetus bei toliau ieškotų būdų, kaip didinti šių investicijų efektyvumą ir poveikį. EK nuomone, produktyvios ir efektyvios investicijos yra ypač svarbios mažinant regioninę atskirtį, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir per pastaruosius dešimtmečius didėjo“, – apibendrina savo pranešime EK.
