Trečiadienį verslininkas, nuo 2006-ųjų einantis ir Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidento pareigas, pristatė savo kandidatūrą Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos posėdyje.
Traukė statybos
„Man pirmą kartą tenka dalyvauti tokiuose rinkimuose ir sakyti kalbą“, – kuklinosi R.Dargis, su uostamiesčiu susietas ir verslo reikalais. Jis prisipažino, kad pakeisti B.Lubį bus nelengva. „Tas, kuris ateis po jo, visada bus lyginamas su pirmtaku“, – pripažino R.Dargis.
Sibire gimęs ir ankstyvoje vaikystėje į Lietuvą su šeima sugrįžęs 51-erių verslininkas baigė studijas tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute. Darbinę karjerą pradėjo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybose. 1993-siais verslininkas su keliais bendražygiais įkūrė „Eikos“ kompaniją. Statybos, anot jo, traukė kaip greit besikeičianti verslo sritis. Po kelerių metų bendrovė ne tik priėmė statybų užsakymus bet ir ėmė vystytis nekilnojamojo turto pardavimų ir nuomos srityje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikla R.Dargiui nesvetima – dalyvavo ne viename renginyje, susitikime.
Tikslas – gerinti verslininkų įvaizdį
„Lietuvos problema tai, kad verslininkai neretai pristatomi lyg būtų paraštėse. Nekalbu apie tuos, kurie užsiima kontrabanda ar kokia kita nelegalia veikla. Verslininkai dažnai vaizduojami negatyviai. Vienas iš uždavinių būtų verslo žmogaus kaip kūrėjo pristatymas visuomenėje“, – aiškino R.Dargis.
Anot jo, Lietuvos valstybės kaip darbdavio vaidmuo vis dar per didelis: apie trečdalis lietuvių atlyginimus gauna iš valstybės ir tik 66 proc. žmonių dirba privačiame sektoriuje. Šis rodiklis, anot R.Dargio, turėtų būti didinamas. Panašų tikslą yra išreiškęs ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
„Pramonininkų konfederacija yra didžiausias verslą vienijantis darinys, nesulyginsi su kitomis verslo organizacijomis. Čia ir didžiausias spektras verslo struktūrų, čia sukuriama ir didžiausia dalis šalies BVP“, – tikino R.Dargis, pažymėjęs, kad kartu konfederacija turėtų dalyvauti tarptautinėse organizacijose, būti įtraukta ir į santykių su kaimyninėmis šalimis puoselėjimą.
Kaip ir kadaise B.Lubys, taip ir R.Dargis pažymėjo konfederacijos santykio su vietos universitetais svarbą. „Rektoriai dabar tam tikra prasme – lyg rūke klaidžiojantys lėktuvai be radarų“, – palygino kandidatas.
Jis prisiminė pokalbį su vienos Alma mater vadovu. Rektorius gūžčiojo pečiais paklaustas, kokios specialybės šiuo metu yra prioritetinės, gebančios paruošti studentą taip, kad šis greitai integruotųsi į darbo rinką ir galėtų pasiūlyti naujoves. „Manau, kad konfederacija galėtų būti partnerė universitetams ir padėti orientuotis, kokių specialybių reikės. Turime visi stoti su iššūkiais – pasaulis keičiasi Azijos naudai, Europos išskirtinumas gali būti stiprus žinių ir mokslo produktas“, – pažymėjo verslininkas.
Galvos skausmas – valstybės skolos
Anot R.Dargio, verslas ir valstybė turi veikti išvien. Jis prisiminė populiariausią pasaulyje regatą „Volvo Ocean Race“ prieš kelerius metus Brazilijoje. Regatoje dalyvavo ir dvi telekomunikacijų bendrovės „Ericsson“ jachtos. Šioms atplaukus į uostą, buvo pastatyta reklaminė palapinė. Į Braziliją atvyko ir Švedijos karaliaus Gustavo dukra. „Kas čia – supainioti interesai ar švediško produkto pristatymas. Būtų galima diskutuoti“, – pasakojo R.Dargis.
„Eikos“ vadovas ir toliau pabrėžė nepakitusią savo poziciją dėl atominės elektrinės statybų. Anot jo, šis projektas Lietuvai – per sudėtingas. „Nekalbu apie ekonominę pusę, nes kaip žinia valstybės skola jau pasiekusi 47 mlrd. Lt ir iki metų pabaigos ji gali išaugti iki 51 mlrd. Lt. Jei kitąmet tik palūkanoms sumokėti reikės 2,5 mlrd. Lt, mūsų biudžetas tai tikrai pajus“, – pažymėjo R.Dargis.
Anot jo, kalbos, kad elektros kilovatvalandė gali kainuoti 7 ar 15 ct atrodo nepagrįstos, juolab kad ekonomistai Rimantas Rudzkis bei Raimondas Kuodis pateikė kiek kitokius skaičius.
Turėtų būti išnaudojama Kruonio elektrinė, jungtis į Lenkiją, Švediją, primenama, kad atominę elektrinę statosi ir suomiai.
Prielaida, kad iki 2020-ųjų padvigubės elektros vartojimas, R.Dargio nuomone, neįtikinama ne tik paanalizavus demografinius duomenis. „Pastaraisiais metais elektros suvartojimas nesikeičia – 9,3 teravatvalandžių per metus. Nematau realaus pagrindo, kad vartojimas padvigubėtų – Lietuvos ekonomika nesivysto taip greitai, šiuolaikinės technologijos nėra tokios imlios elektrai“, – pažymėjo jis. Anot jo, būtina dar kartą peržiūrėti Lietuvos energetinę strategiją.
