„Pastarųjų metų šokai šalies ekonomikos raidos trajektoriją darė panašią į amerikietiškus kalnelius. Staigų smigimą žemyn pandemijos pradžioje keitė veržlus atsigavimas, o šiuo metų augimo kreivę žemyn vis dar spaudžia rusijos sukelto karo ir kainų šoko padariniai. Jie užtrunka ilgiau, ir nepalankių ekonominių vėjų veikiama šalies ekonomika į labiau subalansuotos raidos etapą grįš kitais metais“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6 proc. Šis smuktelėjimas mažesnis, nei prognozuota birželio mėn. (–1,3 proc.), daugiausia dėl BVP padidėjimo 2023 m. antrąjį ketvirtį.
Šviesesnes perspektyvas temdo jau pusantrų metų besitraukianti pramonė. Situaciją pramonėje blogina prastėjanti padėtis pagrindinėse eksporto rinkose, ypač euro zonoje, pabrangęs skolinimasis, sumenkę laikini užsakymai, kurių buvo atsiradę per pandemiją.
Gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šioje veikloje gerokai atsilieka, o pramonės įmonių pagamintos produkcijos atsargos gerokai padidėjusios.
Visgi Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad nuosmukį patiria ne visos ekonominės veiklos.
Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, gausėja statybos darbų – ypač daugėja inžinerinių statinių statybų. Pastaruoju metu padėtis pagerėjo ir transporto sektoriuje, tačiau šių sektorių augimas neatsveria kitų ekonominių veiklų smukimo įtakos.
Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga sparčiau nei kainos, gyventojai neskuba vartoti daugiau. Numatoma, kad privatusis vartojimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 0,4 proc. mažesnis. Kylant gyventojų realiosioms pajamoms, kitąmet privatusis vartojimas didės (2,7 proc.) ir prisidės prie BVP augimo.
Darbo rinkoje situacija palanki darbuotojams
Situacija darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Jis šiuo metu yra ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams.
Numatydamos, kad ekonomika ir paklausa jau netrukus turėtų atsigauti, įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4 proc. didesnis nei pernai, dar 9,8 proc. padidėjimas numatomas kitais metais. Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.
Vangesnė pasaulio ekonominė raida mažina spaudimą kainoms. Tiekimo grandinės normalizavosi, energijos išteklių kainos yra atsitraukusios nuo pernykščių aukštumų.
Be to, bendrą paklausą vėsina Europos Centrinio Banko pinigų politikos sprendimai. Praėjusiais metais sudariusi 18,9 proc., šiemet vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, sumažės iki 8,8, o kitąmet – iki 2,6 proc. Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką turės tebebrangstančios paslaugos. Paslaugų kainas didina kylantis darbo užmokestis, kuris sudaro reikšmingą ir didesnę nei kituose sektoriuose sąnaudų dalį.
