avo planą ši Balkanų valstybė pateiks penktadienį – viena paskutinių Europos Sąjungoje. Tokius planus šalys narės teikia norėdamos gauti pinigų iš bloko 800 mlrd. eurų paketo, skirto atsigauti po COVID-19 pandemijos.
Kad užsitikrintų savo dalį, Sofija turi susiderėti dėl siektino anglimis kūrenamų elektrinių uždarymo ir su teisine valstybe susijusių reformų, turinčių užtikrinti pinigų panaudojimą be korupcijos, įgyvendinimo termino.
Bulgarija, kuri savo energijos poreikiams patenkinti naudoja labai daug anglių, nėra viena iš ES narių, pažadėjusių elektros gamybos kūrenant anglis palaipsniui atsisakyti iki 2030 metų.
„Pasiūlėme du terminus – 2038 ir 2040 metus – ir per derybas sieksime [susitarti] dėl 2040-ųjų“, – po planą patvirtinusio vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Janevas.
Bulgarija gali pretenduoti į 10,7 mlrd. eurų ES subsidijų ir pigių paskolų per ateinančius šešerius metus. 38 proc. tiesioginės pagalbos numatoma projektams, susijusiems su energijos sektoriaus lemiamos taršos anglies junginiais dideliu sumažinimu.
Galutinį dokumentą dar turės patvirtinti parlamentas.
Po dviejų rinkimų Bulgarijos parlamentas yra susiskaldęs; nuo gegužės vidurio jokia partija negali suformuoti vyriausybės.
Planai palaipsniui atsisakyti anglių sukėlė triukšmą dviejuose neturtinguose vakariniuose regionuose ir centriniame Stara Zagoros mieste, kur yra kasyklų ir keturios šiluminės elektrinės, įskaitant didžiausią elektrinę Balkanuose – valstybinę „Marica Iztok 2“.
Keli šimtai kalnakasių ir „Marica Iztok 2“ darbuotojų trečiadienį prie vyriausybės Sofijoje protestavo prieš planuojamą uždarymą.
„Marica Iztok“ komplekso uždarymas bus katastrofiškas... Mums reikia alternatyvos, mums reikia plano pereigai ir atsigavimui, o ne plano uždarymui, kaip jie siūlo dabar“, – sakė kalnakasių profesinės sąjungos „Podkrepa“ lyderis Vladimiras Topalovas.
Vyriausybė siūlo įkurti valstybinę kompaniją kasybos rajonams pramonės parkais paversti ir sako, kad taip būtų suteiktos darbo vietos buvusiems kasyklų ir elektrinių darbuotojams.
Pernai Bulgarija 34 proc. elektros gavo iš šiluminių elektrinių, kūrenamų šalyje iškasamomis ir labai taršiomis rusvosiomis anglimis, rodo Energetikos ministerijos duomenys.