„Tokia normalizacija suteiktų monetarinei politikai daugiau erdvės manevruoti ir reaguoti į bet kokį būsimą ekonominį nuosmukį“, – Vienoje sakydamas kalbą pareiškė jis.
Anot J. Weidmanno, dabartinis ekonomikos atsigavimas, dėl kurio euro zonos ekonomika pernai išaugo 2,3 proc. – daugiausiai per dešimtmetį, „netruks amžinai“.
Tiesa, ECB vadovybė jau pradėjo judėti link ekonomikos palaikymo programos pabaigos. Nuo sausio ECB kas mėnesį superka perpus mažiau vyriausybių ir įmonių obligacijų. Supirkimo apimtys sudaro iki 30 mlrd. eurų. Tačiau nepaisant to, obligacijų supirkimo programą numatoma vykdyti iki mažiausiai rugsėjo. Tikėtina, kad programa bus įgyvendinama ilgiau, nes nebus norima staiga jos atsisakyti.
Tuo tarpu palūkanų normas ketinama kelti „gerokai po to“, kai obligacijų supirkimo programos atsisakymo, rodo ECB reguliariai skelbiami pareiškimai.
„Rinka mano, kad pirmasis bazinės palūkanų normos padidinimas įvyks ne anksčiau nei ateinančių metų viduryje, tačiau tai veikiausiai yra visai nerealu“, – mano J. Weidmannas.
Jo nuomone, esant didesnėms palūkanų normoms, ECB turėtų erdvės jas mažinti, jeigu kiltų nauja krizė.
Verta paminėti, kad J. Weidmannas yra laikomas stipriu kandidatu pakeisti dabartinę ECB vadovą Mario Draghi, kurio kadencija baigiasi ateinančių metų spalį.