Vidaus vandenų laivų registre – beveik 69 tūkst. pramoginių laivų ir kasmet jų skaičius didėja. Šiemet įregistruota apie 200 jachtų ir motorinių katerių. Lietuvoje pramoginius laivus gamina apie 30 įmonių, beveik pusė laivų įsivežama iš užsienio. Jachtos dažniausiai – iš Skandinavijos, kateriai – iš Jungtinių Valstijų ir Kanados.
„Žinokit, ten jie daug pigesni. Žmogus gali susimokėti, tarkim, 5 tūkst. dolerių [už pramoginį laivą], dar tiek pat už pervežimą ir vis tiek jis būna pigesnis“, – sako jachtos kapitonas Osvaldas Kudzevičius.
Tačiau ne visi laivai iš trečiųjų šalių atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Siekdama užtikrinti, kad į rinką patektų saugūs laivai, Lietuva nuo 2011-ųjų sugriežtino įvežamų laivų kontrolę. O nuo gruodžio tikrina ne jau įvežtus į šalį kaip anksčiau, o pasienyje muitinėje.
„Anksčiau buvo taip – įveža, pereina pirminę apžiūrą, mes jų neregistruojam, o toliau vis tiek tas laivas lieka savininko nuosavybe. Neregistruoti, be techninės apžiūros jie gali būti eksploatuojami. Šiuo atveju iš sandėlio jo jau nepaimsi ir nebeplaukiosi numojęs ranka, kad man čia nerūpi, aš nevykdysiu šitų reikalavimų“, – teigia Saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius.
Įvežti laivo be europinės atitikties ženklo nebegalima. Buriuotojai sako, kad sugriežtinus kontrolę pigesnių iš trečiųjų šalių laivų perkama ir atsivežama mažiau.
„Kiek žinau, dabar bandoma į kažkokią Europos šalį įvežti. Kai jau įvažiavo tas produktas į ES, nusipirkti yra lengviau, kai jis yra ES rinkos viduj. Jau yra tokie reiškiniai prasidėję darytis“, – pasakoja jachtos kapitonas Osvaldas Kudzevičius.
Buriuotojai sako suprantantys, kad būtina apsaugoti rinką, tačiau Lietuva gal per uoliai vykdo Europos Sąjungos reikalavimus. Esą kitos šalys to daryti neskuba.
