„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Bus tiriama, kokį poveikį verslui turės „Via Baltica“ rekonstrukcija

Ruošiantis rekonstruoti automagistralės „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, bus atlikta projekto įtakos ekonominei aplinkai analizė. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pripažino, kad ruošianti projektą pritrūko ne tik tokio tyrimo, bet ir viešumo bei dialogo.
Keturių eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ atidarymas
„Via Baltica“ / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

„Ko pritrūko – manau, kad trūko dialogo, viešumo kažkiek, aptarimo ir lygiai taip pat, ką kelia ūkio subjektai, pasižiūrėti, kokią įtaką ekonominei aplinkai turės šito projekto vystymas“, – po pasitarimo Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė A.Stončaitis.

„Šiandien yra sutarta, kad tokią analizę tikrai inicijuos Susisiekimo ministerija, bent jau mes tikrai pasiūlysim Kelių direkcijai, kitoms institucijoms, gali dalyvauti ir kitos ministerijos“, – teigė kancleris.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Stončaitis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Stončaitis

Anot A.Stončaičio, tyrimo parengimas galėtų trukti 3-4 mėnesius.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, jog į šalia rekonstruojamos automagistralės „Via Baltica“ esančias degalines galėtų būti įrengti tiesioginiai nuvažiavimai nuo magistralės, jei degalinių būtų mažiau.

„Supraskim tokią situaciją – degalinių skaičius yra didesnis nei įmanoma pajungti į automagistralę. Kiekviena degalinė nori atskiro nuvažiavimo nuo automagistralės“, – sakė R.Masiulis.

„Mes, aišku, labai norėtume, kad degalinių savininkai tarpusavyje sutartų, susigrupuotų ir atneštų jau realius techninius sprendimus, kaip galėtų atrodyti ta situacija. Niekas nėra prieš duoti tiesioginį nuvažiavimą, bet kai negali duoti visiems, tada reikia rinktis sekantį sprendimą, kuris būtų teisingas, tai yra kad visi būtų pajungti į jungiamąjį kelią“, – teigė ministras.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Pasak R.Masiulio, degalinių savininkai galėtų patys parengti techninį sprendimą, kurias degalines sujungti tiesiai su automagistrale, o kurias – per jungiamuosius kelius.

A.Stončaičio teigimu, Vyriausybė neturėtų laukti, kol degalinių savininkai pateiks konkrečius pasiūlymus.

„Ne mes turėtume laukt, kol verslas pasiūlys, kokiu keliu eiti. Mes, išklausę verslo, patys turime pasiūlyti aiškius kriterijus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Stončaitis.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas praėjusią savaitę sakė, kad be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės. Jei visi degalinių savininkų planai bus įgyvendinti, ateityje čia veiks 45 degalinės.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitalijus Andrejevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitalijus Andrejevas

Nepasitenkinimas būsimais nuvažiavimais kilo po to, kai Kelių direkcija paskelbė, kad maždaug 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ atkarpoje nuvažiavimai bus ne tiesioginiai, o tik jungiamaisiais keliais, esą kitaip nebus galima pasiekti maksimalaus leistino greičio – 130 kilometrų per valandą. Be to, jie bus kas 5 kilometrus.

Degalinių savininkai sako, kad rekonstravus „Via Baltica“ vairuotojai rinksis ne Lietuvos, o Lenkijos degalines, be to, esą jungiamieji keliai paskatins spūstis, nes jais važiuos ne tik vilkikai, bet ir vietinis transportas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs