„Sveiki, atnaujiname klientų duomenis, tai mus įpareigoja atlikti įstatymai. Savo duomenis galite atnaujinti paskambinę tel. Neatnaujinus duomenų iki 2017 m. rugpjūčio XX d., privalėsime apriboti galimybę naudotis banko paslaugomis“.
Bankai nuolat pabrėžia, kad darbuotojai niekada neskambina klientams ar nerašo trumpųjų žinučių, siekdami patikslinti kliento duomenis, – sakė K.Zūbaitė.
Tokią žinutę gavusi teisę studijuojanti mergina sunerimo – gal sukčiai taip vėl bando ieškoti aukų.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nėra dar vienas telefoninio sukčiavimo atvejis, kai apgaule siekiama pasisavinti banko klientų duomenis.
Tai realus DNB banko pranešimas. Tiesa, teisę studijuojančiai merginai dėl to kilo daug klausimų.
Bankas sako atnaujinantis duomenis
AB DNB bankas šių metų liepą savo klientams išsiuntė pranešimas apie duomenų keitimą. Šių veiksmų tikslas – kovoti su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, nustatant įtartinas bankines operacijas ir jas stabdant.
„DNB bankas, vykdydamas įstatymuose numatytus reikalavimus, periodiškai atnaujina duomenis apie fizinių ir juridinių klientų vykdomą veiklą, pajamų šaltinius, operacijų pobūdį, verslo partnerius ir pan. Kad galėtume geriau pasiekti klientus, komunikuojame įvairiais kanalais – skambiname, siunčiame SMS, el. laiškus“, – 15min paaiškino DNB banko Prevencijos departamento vadovė Giedrė Masedonskaitė.
Panašiu metu, liepos pabaigoje, Lietuvoje paplito naujas telefoninio sukčiavimo būdas – Ryšių reguliavimo tarnyba žiniasklaidoje paskelbė pranešimą apie apgaulės atvejus, kai įvairių bankų klientams yra siunčiamos trumposios žinutės, kuriose nurodoma apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, atnaujinti banko duomenis.
Perspėja, kad žinutėmis duomenų neprašo
„Šie duomenys apie naujus apgaulės metodus verčia kritiškiau pažvelgti į DNB banko siunčiamus pranešimus ir panagrinėti, ar tokie veiksmai yra tinkami, ar ne.
Lietuvoje veikiančios bankines paslaugas teikiančios institucijos žiniasklaidoje ir tiesiogiai pokalbių su klientais metu nuolat pabrėžia, kad banko darbuotojai niekada neskambina klientams ar nerašo trumpųjų žinučių, siekdami sužinoti arba patikslinti tam tikrus kliento duomenis. Taip yra išsaugomas asmens konfidencialumas ir banko paslaptis, įtvirtinti Lietuvos Respublikos bankų įstatyme“, – kalbėjo būsima teisininkė K.Zūbaitė.
Anksčiau ji yra gavusi DNB banko žinutę, kad atskleisti asmeninių kliento duomenų nėra prašoma.
„Vis dėl to žiniasklaida ir teisėsaugos institucijos nuolat teikia informaciją apie paplitusias telefoninio sukčiavimo schemas, prevencijos būdus, iš kurių pagrindinis – susilaikyti nuo įtarimą keliančių skambučių ir pranešimų, nevykdyti tokiu būdu nurodomų veiksmų, siekiant išvengti galimos žalos“, – pastebėjo K.Zūbaitė.
Lietuvoje plinta sukčių žinutės, kurios siūlome prisijungti prie savo sąskaitos, tačiau iš tiesų tai sukčių spąstai.
Jos nuomone, klientas, gavęs pranešimą apie tai, supras, kad negalima skambinti SMS žinutėse nurodytais kontaktais. Todėl nieko nedarys.
„Vadinasi, jam nepaskambinus nurodytu numeriu bankas apribos galimybę naudotis teikiamomis paslaugomis“, – įžvelgė grėsmę būsima teisininkė.
Be to, ji pastebėjo, kad DNB banko trumpojoje žinutėje nėra nurodomos skambinimo nurodytu numeriu alternatyvos, pavyzdžiui, atvykimo į banką.
Todėl bankai turėtų siųsti išsamesnes žinutes. „Siųsdamas išsamesnio turinio pranešimus bankas labiau prisidėtų prie telefoninio sukčiavimo atvejų mažėjimo, banko klientai labiau pasitikėtų pranešimo turiniu, galiausiai, pačiu banku“, – mano ji.
Prisijungimo niekada neprašo
DNB banko Prevencijos departamento vadovė G.Masedonskaitė paaiškino, kad klientai turi ne vieną pasirinkimą, kaip gali atnaujinti savo duomenis – jei nenori pateikti informacijos paskambinus į banką telefonu, jis gali tai atlikti prisijungęs prie banko internete ar atvykęs į skyrių, atsiuntęs pasirašytą anketą el. paštu arba paštu.
„Laiku negavę kliento užpildytos anketos, įgyvendindami Lietuvos Respublikos įstatymus, turėsime apriboti galimybes atlikti operacijas. Todėl jei klientas sulaukė mūsų skambučio, SMS žinutės, gavo pranešimą į el. paštą ar interneto banką, prašome jo neatidėlioti ir pateikti duomenis kaip galėdami greičiau. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad banko darbuotojai niekada neprašys pateikti prisijungimo prie interneto banko kodo, slaptažodžių ar kortelės numerio“, – pabrėžė ji.