Tuo metu Marius Dubnikovas sako, kad būsimoji valdžia jį pakvietė ne kaip LVK, kuri paragino laikinai stabdyti DNR plano įgyvendinimą, viceprezidentą, o kaip finansų analitiką.
„Aš viešojoje erdvėje pasisakau labai dažnai, vėlgi, ne nuo LVK, bet kaip analitikas. Mano nuomone, planas turi būti peržiūrėtas, greičiausiai dėl to aš gavau pakvietimą dalyvauti šioje grupėje, tiesiog susipažinti su pačiu planu ir pasakyti išvadas“, – BNS sakė M.Dubnikovas.
Jis pabrėžė, kad grupėje neturės nei balsavimo teisės, nei galės kažką spręsti: „Tiesiog klausia mano nuomonės.“
Sprendimą pakviesti į grupę M.Dubnikovą kritikuoja opozicinių „valstiečių“ frakcijos narys, buvęs pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas. Anot jo, jam sunku patikėti, jog M.Dubnikovas sugebės atsiriboti nuo LVK viceprezidento pareigų ir teikti savo, kaip nepriklausomo finansų analitiko, nuomonę.
„Man pačiam sunku tuo iki galo patikėti. Suprantu, kad formaliai šis žmogus gali būti deleguotas ne LVK, bet tai yra taip pat žmogus, kuris yra (LVK – BNS) valdymo organuose, yra viceprezidentas“, – BNS sakė L.Savickas.
„Tai reiškia, kad jis dalyvauja priimant sprendimus. Ta organizacija labai aktyviai reiškėsi ir, kaip minėjo viešai, argumentavo ir prašė stabdyti DNR plano vykdymą, kol nauja Vyriausybė nevykdys peržiūros“, – pridūrė jis.
Sprendimai bus priimami kitur
Neformalioje grupėje, kuri dar nebuvo susitikusi, yra kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei keturi siūlomi kandidatai į ministrus – Aušrinė Armonaitė (Ekonomikos ir inovacijų ministerija), Gintarė Skaistė (Finansų ministerija), Kasparas Adomaitis (Susisiekimo ministerija ir Simonas Gentvilas (Aplinkos ministerija).
M.Dubnikovas sako, kad grupė dar nebuvo susitikusi, todėl neturi ir bendros nuomonės, ką reikėtų keisti DNR plane.
„Šiuo atveju reikia atsisėsti prie stalo, peržiūrėti gražiai planą ir įsitikinti, kad visi pinigai keliauja ten, kur jie galėtų duoti didžiausią naudą“, – pabrėžė M.Dubnikovas.
Jis taip pat akcentavo, kad jokie sprendimai grupėje nebus priimami.
„Tai yra grupė žmonių, kuri yra sukviesta padiskutuoti apie klausimą, kuris liečia finansus (...). Faktas yra tas, kad iš tiesų sprendimai nebus priimami čia, sprendimai bus priimami visiškai kitur“, – sakė finansų analitikas.
Tuo metu L.Savickas abejojo, ar tai bus tik „grupės žmonių pasitarimas“, nes vėliau tie patys žmonės, persijungę į Vyriausybės posėdžio ar pasitarimo režimą, sprendimus galės įforminti.
„Be abejonės, jei bus įvykęs dalykinis pasitarimas ir bus padaryti norimi pakeitimai, tai belieka padaryti tik įforminimą“, – sakė buvęs Vyriausybės vicekancleris.
L.Savickas šį neformalų sambūrį, kuris planuoja peržiūrėti ne tik DNR planą, bet ir diskutuoti apie valstybės biudžetą, pirmadienį feisbuke pavadino „siaura bendraminčių grupe“.
Seimo narys sakė besitikintis, kad viešai paskelbta informacija apie neformalios grupės sudėtį bus patikslinta ir atstovavimas joje bus platesnis. Jis pabrėžė, kad grupei diskutuojant ir apie valstybės biudžetą, turėtų dalyvauti profsąjungų atstovai.
„Jeigu tai pereina ne tik į ekonomikos transformaciją orientuotus pinigus, bet ir diskusijas apie valstybės biudžetą, ten jau yra visa socialinė politika, kur neišvengiamai reikėtų konsultuotis ne tik su verslo atstovais, bet ir su darbuotojų“, – sakė L.Savickas.
Tuo metu M.Dubnikovas tvirtina, kad jei į grupę bus priimta per daug įvairių asociacijų atstovų, gali nukentėti diskusijų produktyvumas.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad kai grupė tampa didelio žmonių rato susirinkimu, tada stipriai krenta efektyvumas“, – sakė analitikas.
Tačiau L.Savickas tvirtina, kad asocijuoto verslo atstovų Lietuvoje nėra tiek daug.
„Tai yra iš esmės nusistovėjęs sąrašas organizacijų, kurios atstovauja visam asocijuotam verslui per skirtingus formatus. Manau, kad tas sąrašas nėra toks baisiai ilgas“, – sakė Seimo narys.
Ragina stabdyti DNR planą
LVK anksčiau šį mėnesį paragino stabdyti birželį patvirtintą DNR planą, kol jį peržiūrės Seimo rinkimus laimėjusių centro dešinės partijų koalicijos formuojama nauja Vyriausybė.
Konfederacijos rašte prezidentui, premjerui, rinkimus laimėjusių partijų lyderiams bei I.Šimonytei sakoma, kad DNR planas nėra pakankamai subalansuotas, o jame itin trūksta bendradarbiavimo su verslu.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis anksčiau BNS yra sakęs, kad DNR planą reikia stabdyti ir todėl, kad šalyje dėl koronaviruso įvedus naujus ribojimus, reikėtų prioritetą teikti paramai, kuri verslui padėtų išgyventi antrąjį karantiną, o ne ilgalaikėms DNR plano investicijoms.
DNR plane ilgalaikėms investicijoms iki 2021 metų pabaigos planuojama skirti apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos bus 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau anksčiau suplanuotos investicijos.
Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad pasiūlymai, susiję su investicijomis „į trinkeles“, nebus vertinami. Tačiau kai kurie ekonomistai planą vėliau kritikavo, sakydami, kad jis neatitinka tematikos, nes nemaža dalis investicijų numatyta į kelius, miestų aikštes ir panašias sritis.
