Žurnalas „Veidas“ rašo, kad formaliai Kiaulės Nugara yra ne sausuma, o akvatorija, be to, įstrižu brūkšniu planuose padalyta į dvi dalis: šiaurinis jos trečdalis priklauso jūrų uostui, o likę du trečdaliai – Vidaus vandens kelių direkcijai.
„Kol Kiaulės Nugaros sala bus neįteisinta kaip uosto teritorija, joje jokių darbų negalime pradėti“, – sakė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Anot žurnalo, nors Vyriausybė žada žaibišką 2014–aisiais turinčio pradėti veikti terminalo proveržį, per porą mėnesių taip ir nepasiūlė būdo, kaip ilgai nedelsiant paversti popierinį vandenį teisėtai uostui priklausančia sala.
Artimiausi SGD kaimynai uoste – Jūrų perkėlos terminalas ir „Klasco“ operuojamos krantinės, todėl tikėtina, kad vėlesniuose projekto etapuose, Vyriausybei apsisprendus dėl statybos darbų finansavimo sistemos, „Achemos grupė“, gyvybiškai suinteresuota konkurencingomis gamtinių dujų kainomis, sieks įtakos būsimojo terminalo veikloje.
Preliminari terminalo kaina – 200 mln. eurų, tačiau ji didėtų, jei vietoj belgų įmonės „Exmar“ pasiūlyto laivo su SGD išdujinimo įranga naudojimo varianto būtų pasirinkta stacionarių talpyklų krante statyba.
Terminalo kainą gali padidinti ir aplinkosaugininkų reikalavimai, mat projekto dar laukia poveikio aplinkai vertinimo studijos etapas. Sprendžiant iš griežtų pirmųjų reakcijų, šis barjeras terminalo prie Kiaulės Nugaros salos projektuotojams bus nelengvas.
Pirma, tektų pasirūpinti šiuo metu saloje perinčių retų paukščių rūšimis: tam gali būti reikalaujama atokiau nuo uosto supilti naują salą. Kita vertus, gilinant laivybos kanalą tokį reikalavimą nebus sunku įgyvendinti: iš dugno iškastas gruntas būtų pilamas nurodytoje vietoje, o ne gabenamas į atviroje jūroje esantį dampingo rajoną.
Jei aplinkosaugininkams vis dėlto pavyktų įrodyti, kad tokio terminalo Kiaulės Nugaros saloje būti negali, kaip pirmąją alternatyvą darbo grupė nurodė SGD terminalo planavimą atviroje jūroje ties šiauriniu uosto vartų molu, kaip antrąją – vaiduoklio sugrįžimą į „Klaipėdos naftą“.
Išorinio uosto atveju gerokai išaugtų terminalo kaina, be to, dujovežiai būtų neapsaugoti nuo bangavimo. Prie „Klaipėdos naftos“ krantinių nepalankių krypčių vėjų įsiūbuotų bangų aukštis taipogi gali siekti 1–1,5 metro.
Abiem atvejais lauktų ilga kova su nepageidaujančiais kaimynystėje dar vieno terminalo Melnragės gyventojais ir galvosūkis, kaip rasti laisvą 50 m pločio teritorijos tunelį jungčiai iki magistralinio dujotiekio nutiesti.
