„Latvenergo“ į „Moody‘s“ pastabas atsakė santūriai. Įmonės atstovas spaudai pareiškė, kad galimas įmonės dalyvavimas naujos Visagino atominė elektrinės projekte visiškai priklauso nuo projekto komercinio gyvybingumo.
„Sprendimas, ar dalyvauti, bus priimtas, racionaliai įvertinus visus įtaką darančius ir svarbius ekonominius veiksnius, įskaitant su kapitalu ir kreditais susijusius įsipareigojimus“, – pareiškė „Latvenergo“ ir pridūrė, kad akcijų dalis iki 20 proc. užtikrintų gerą galimybių ir rizikos pusiausvyrą.
„Eesti Energia“ atominės energetikos departamento vadovas Andresas Troppas pareiškė, kad „Moody‘s“ komentaras atspindi plačiai paplitusią nuomonę, jog visi atominiai projektai susiję su didele rizika, ir galutinis sprendimas dėl investicijų negali būti priimtas anksčiau nei 2015 metais.
„Gana aišku, kad „Eesti Energia“ reikia didelės savo akcininkės (Estijos valstybės – red.) paramos, įskaitant finansinę, kad ji galėtų dalyvauti šiame projekte, ir ši akcininkė, prieš priimdama sprendimą, turėtų gauti tinkamą ir išsamią informaciją apie visus šio projekto aspektus. Mes kol kas to taško dar nepasiekėme“, – pareiškė jis.
Kalbėdamas apie planuojamą 22 proc. dalį, jis atsakė: „Niekas nėra tikra, kol nebus priimtas galutinis sprendimas investuoti.“
„Moody‘s“ gegužės 14 dieną paskelbtuose komentaruose pažymima, kad valstybės valdomos energetikos įmonės, kurios turėtų būti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje varomoji jėga, dėl milžiniškų sumų, kurias teks sumokėti už naują maždaug 5 mlrd. eurų kainuosiančią elektrinę, gali atsidurti pavojingoje padėtyje.
„Jeigu projektas bus įgyvendinamas taip, kaip dabar siūloma, dėl didelių su projektu susijusių kapitalo įsipareigojimų ir rizikos, susijusios su statyba, jo poveikis Estijos „Eesti Energia“ ir Latvijos „Latvenergo“ bus neigiamas“, – įspėjo „Moody‘s“ analitikė Joanna Fic.
Pagal Lietuvos ir Japonijos „Hitachi“ susitarimo projektą Lietuvai teks 38 proc. projekto, Estijos dalis sieks 22 proc., o Latvijos ir „Hitachi“ – po 20 procentų.
Tam tikra prasme tai, į ką atkreipė dėmesį „Moody‘s“, aišku visiems, kas yra susipažinę su atominiais projektais. Jų įgyvendinimas nuolat vėluoja, nuolat viršijamas biudžetas, būsimos sąnaudos paprastai būna didesnės, negu žadėta, o grąža būna mažesnė, negu žadėta, rašo „Business News Europe“.
Tačiau Baltijos šalyse šiuo klausimu kalbėta stebėtinai mažai – bendrai daroma prielaida, kad biudžetas nebus viršytas ir projektas bus įgyvendintas pagal tvarkaraštį, nors apskritai Baltijos šalyse tai retai nutinka (jei iš vis nutinka), jau nekalbant apie atominę pramonę, rašo leidinys.
„Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad elektrinė kainuos bent 5 mlrd. eurų, nors mes manome, kad galutinis įvertis nebus žinomas iki 2015 metų. Dabartiniame plane numatoma, kad elektrinė bus visiškai parengta eksploatuoti 2020–2020 metais. Mes manome, kad šis užmojis yra didelis, nes projektas tik pradedamas“, – teigia J. Fic.
Dėl dalyvavimo tokiame dideliame projekte – iš dalies dėl politinių priežasčių – „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ teks prisiimti didesnę riziką, nei joms galėtų būti priimtina įprastoje verslo aplinkoje. Kaip pažymi „Moody‘s“, „Eesti Energia“ bendro turto vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o „Latvenergo“ – 3,2 mlrd. eurų.
„Atsižvelgiant į projekto kainą, manome, kad pritraukti būtinas lėšas, ypač dabartinėje finansinėje aplinkoje, bus sudėtinga visiems projekto dalyviams“, – teigia J. Fic.
Investicijų įmonių skelbimuose nuolat įspėjama, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos, bet virtinė nesėkmių, susijusių su Visagino atominės elektrinės projektu, ne itin įkvėpia. Šio projekto „ankstyvasis etapas“ tęsiasi pernelyg ilgai.
Po kelerių bevaisių kalbų metų 2008 metais aukščiausiojo lygio susitikime energetikos klausimais ketinta pasirašyti susitarimą, tačiau sumanymas žlugo. Lietuva pakvietė Lenkiją prisijungti prie projekto, o pernai Lenkija iš jo pasitraukė. Pietų Korėjos įmonė „Kepco“, kuri faktiškai laimėjo užsitęsusį konkursą, taip pat atsisakė dalyvauti projekte ir priežastys, kodėl priimtas toks sprendimas, tebėra neaiškios.
Vykdant sutartis dėl uždarytos dar sovietiniais laikais statytos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) išmontavimo vis kyla teisinių ginčų, o Lietuva nuolat prašo iš Europos Sąjungos (ES) daugiau pinigų šiems darbams.
Po Fukušimos nelaimės Japonijoje kyla daugybė klausimų dėl atominės energetikos poveikio aplinkai. Taigi, atrodo itin ironiška, kad naująją elektrinę Lietuvoje statys būtent „Hitachi“ – kaip tik tuo metu, kai Japonija išjungia savo atominius reaktorius.
Lietuvos ir „Hitachi“ pasirašytą susitarimo projektą dar turi ratifikuoti parlamentas. Nors tai greičiausiai bus padaryta, viskas gali vykti ne taip sklandžiai, kaip tikimasi. Šiemet vyks parlamento rinkimai ir opozicinės partijos norės atkreipti dėmesį į Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės konkurso procese žengtus neapdairius žingsnius. Žinoma, jos žadės, kad vadovaujant joms viskas vyks pagal planą ir neviršijant biudžeto, rašo leidinys.
Lietuvą galima pagirti už vieną dalyką – atkaklumą. Panašu, kad vienas nepajudinamas dalykas visame šiame reikale yra noras savo teritorijoje turėti „prestižinį“ atominį reaktorių.
