Apžvalgininkai sako, kad dabar italai nusiteikę skeptiškiau.
Įdomu, ar greitai įgaus gyvybės gyvenamasis kvartalas Romos pakraštyje, kai bus užbaigtas. Nors italai linkę kuo greičiau turėti savo namus, bet tradicija dabar sunkiai įgyvendinama. Būsto rinka sustingusi, jų parduodama beveik ketvirtadaliu mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Taip pat ir komercinių patalpų.
Balsuodami italai nepamirš nekenčiamo nuosavybės mokesčio. M. Monti per patį krizės smaigalį apmokestino ir pagrindinį būstą, kad greičiau užlopytų biudžeto skyles ir atkurtų pasitikėjimą šalies finansais. S.Berlusconi, žinoma, jeigu laimės, žada jį panaikinti, netgi kompensuoti jau sumokėtus mokesčius, o kairiųjų lyderis Pieras Luigi Bersani daryti išimčių.
„Italai turi apsiprasti su nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris įvestas ir kitose Europos šalyse. S.Berlusconi negalės nieko pakeisti. Pajamų mokestis taip pat buvo įvestas 1805 metais kaip laikina priemonė, bet išliko iki šių dienų“, – pastebi Amerikos universiteto Romoje profesorius Jamesas Walstonas.
Tiesa, nekilnojamojo turto agentūros blogu žodžiu mini ne būstą apmokestinusią vyriausybę, o bankus.
„Pagrindinė kliūtis – bankai. Jie nenoriai duoda paskolas, tik turtingi žmonės dar gali įsigyti prabangių būstų“, – teigė nekilnojamojo turto agentas Francesco Minervini.
Italijai brendant iš vienos krizės į kitą, gerokai aptirpo šeimų turtas. Per pastaruosius dešimt metų – 40 procentų. Tie, kurie svajoja apie pirmą savo butą, privalo turėti kantrybės.
Silvana jau penkis mėnesius bando gauti banko paskolą, bet nesėkmingai.
„Būstas dabar man svarbiausia, noriu kurti šeimą“, – kalbėjo Silvana Viteli.
„Mano tėvai įsigijo namą netrukus po vestuvių, truputį padėjo jų tėvai. Dabar tokios galimybės neliko“, – teigė Stefano Vitanzi.
Italijos banko duomenimis, mokesčiai 24 mlrd. eurų papildo Italijos biudžetą, iš jų 4 milijardai plaukia už pagrindinį būstą.