BIGBANK Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas būsto kainas Lietuvoje lygino su kainomis Latvijoje ir Estijoje. „Daug kas mano, kad Rygoje kainų dugnas jau pasiektas“, – sakė jis ir priminė, kad būsto kainos Rygoje dabar yra kritusios 60 proc., Taline – 50 proc., o Vilniuje tik apie 30 procentų. Todėl, pasak R.Norvilo, nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje neabejotinai kris.
„Prognozuoti procentais sudėtinga. Priklauso ir nuo bankų kreditavimo, ir nuo situacijos rinkoje, nedarbo, šildymo kainų žiemą. Faktas tas, kad Lietuvoje vadinamojo dugno dar nėra“, – kalbėjo pašnekovas. Jo nuomone, jei seksime Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, būstas dar gali pigti 20–30 procentų.
Vis dėlto, jei įsigytą būstą norima parduoti brangiau ir pasipelnyti, tai nutrūktgalviškas poelgis, nes rinka dar nepasiekė dugno, blogėja šalies makroekonomikos situacija, smunka gyventojų perkamoji galia.Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas ir nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Lietuvoje Vytas Zabilius sakė, kad tai pesimistinis scenarijus, tačiau pridūrė „nieko drastiško“ dėl to nematantis.
Jis priminė, kad nuo būsto kainų piko, kuris buvo fiksuojamas 2007 metų pabaigoje, kainos iki šių metų birželio nukrito 31,5 proc. Tačiau kalbėti apie kainų dugną V.Zabilius nebuvo linkęs. „Dugno ieškosime kartu su lūkesčiais. Europoje, Amerikoje lūkesčiai gerėja, o mes dar ritamės žemyn“, – aiškino jis.
Būstų perviršis
R.Norvilo teigimu, šiuo metu NT rinkoje yra nemažas būstų perviršis. „Iš inercijos įmonės 2008 metų pabaigoje ir net 2009 metų pradžioje dar statė naujus būstus, iki šiol juos įrengia, nes nelogiška palikti pusiau įrengtus namus“, – aiškino jis ir pridūrė, kad pagal dabartinę paklausą tuščių naujų butų yra pastatyta metams į priekį.
R.Norvilas svarstė, kad prie didėjančios būsto pasiūlos rinkoje prisidės ir žmonės, nesugebantys išsimokėti paskolų. „Bankai perimtą būstą turės paleisti į rinką“, – sakė BIGBANK Lietuvos filialo vadovas.
Pasipelnyti nepavyks
Vis dėlto V.Zabilius pastebėjo, kad sunkmečiu, nors ir nedaug, yra žmonių, perkančių būstą. „Dabar vyksta drąsesnių žmonių investicijų procesas. Kol kas būstas parduodamas pigiau, laikas pirkti neblogas“, – aiškino V.Zabilius.
SEB banko analitikės Vilijos Tauraitės nuomone, negalima vienareikšmiškai teigti, kad sunkmečiu būstą perka drąsesni žmonės. „Žiūrint, iš kokių išteklių tai daroma“, – aiškino V.Tauraitė. Pasak jos, normalu, jei žmogus perka būstą iš santaupų ir ilgam laikui.
Vis dėlto, jei įsigytą būstą norima parduoti brangiau ir pasipelnyti, tai nutrūktgalviškas poelgis, nes rinka dar nepasiekė dugno, blogėja šalies makroekonomikos situacija, smunka gyventojų perkamoji galia. „Jei būstas perkamas spekuliaciniais tikslais, tai neriama į šaltą vandenį“, – patikino analitikė.
Pasak V.Tauraitės, būsto rinka paprastai atsigauna vėliau nei šalies makroekonomika. Todėl kainų kilimo būtų galima tikėtis nuo 2011 metų pabaigos. Kiek procentų iki tol jos kris, V.Tauraitė nesiryžo prognozuoti. „Gali būti ir dviženklis skaičius“, – sakė analitikė.
Įdomi statistika
Ji pastebėjo, kad 2007 metais statistinė vilniečių šeima turėjo dirbti 9,4 metų, kad neimdama paskolos ir visą uždarbį skirdama vien taupymui galėtų įsigyti vidutinį dviejų kambarių butą miegamajame rajone. Tuo tarpu dabar statistinei šeimai užtektų dirbti 6 metus. Atskaičius mokesčius, vidutinis darbo užmokestis Vilniaus apskrityje šiuo metu siekia 1870 Lt.
