Ekonomistams jau pradedant svarstyti, kada palūkanos pradės augti, jų fiksavimasis galėtų atrodyti patraukli alternatyva būsto pirkėjams – nepriklausomai nuo to, kas dėtųsi rinkoje, palūkanos nesikeistų.
Kiek daugiau nei prieš metus dar buvo galimybė pasirinkus kiek didesnes palūkanas būti ramiam 5, 10 metų ar ilgesnį laikotarpį. Tačiau tokia alternatyva išnyko po to, kai pernai liepą įsigaliojo nauji draudimai, numatyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.
2016 m. ilgalaikėmis fiksuotomis palūkanomis buvo išduodama apie 15 proc. paskolų, šiuo metu – apie 2 proc. 98 proc. gyventojų būstui skolinasi kintamomis palūkanomis, kurios dažniausiai perskaičiuojamos kas tris ar šešis mėnesius, rodo Lietuvos banko duomenys. Jei palūkanos rinkoje imtų augti, augtų ir tokių žmonių būsto paskolų įmokos.
Aiški ir priežastis, kodėl žmonės nefiksuoja palūkanų – bankų taikomos palūkanos, kurios fiksuotos ilgiau nei 1 metams, vos per metus padvigubėjo ir siekia 5,85 procento, rodo Lietuvos banko duomenys. Dar 2017-ųjų pradžioje tokios naujų paskolų palūkanos siekė apie 3 proc.
Patikslinta: SEB bankas pasirodžius publikacijai informavo, kad standartinių būsto paskolų su turto įkeitimu palūkanos būtų mažesnės – 4,29 proc. Mat 5,85 proc. dydyje atsispindi ir paskolos be turto įkeitimo.
Tačiau nė vienas bankas 15min taip ir neišdrįso atskleisti, kokias gi iš tiesų ilgalaikes palūkanas siūlo klientams.
6 proc. prasilenkia su rinka
Tarpbankinės palūkanos „Euribor“, su kuriuo siejamos būsto paskolų palūkanos, šiuo metu minusinis – tad pasiskolinusieji būstui moka tik maržą, kuri siekia apie 2 proc.
Bet minusinis ne tik „Euribor“ – ilgalaikės euro palūkanos rinkoje šiuo metu taip pat nėra aukštos: pavyzdžiui, iki trejų metų palūkanos yra nulinės arba minusinės, penkerių metų palūkanos tesiekia 0,33 proc., o 10 metų – 0,94 proc., rodo palūkanų normų apsikeitimo sandorių kainos (swap, angl.). Netgi 30 metų bankinės rinkos palūkanos – 1,54 proc., duomenis pateikia SEB grupė.
Tai reikštų, kad bankai 5 proc. pasiima sau kaip maržą. Per metus tarpbankinės palūkanos pernelyg nesikeitė, tačiau bankų marža daugiau nei padvigubėjo.
„Maždaug nuo 2017 m. vidurio ilgiau kaip 1 metams fiksuotos naujų paskolų palūkanų normos pradėjo didėti ir tai gali būti susiję su daugeliu priežasčių. Pirma, padaugėjo ir išaugo lyginamasis svoris būsto paskolų be užstato įkeitimo, kurių palūkanų normos artimesnės vartojimo paskolų palūkanoms.
Antra, prie didėjimo prisidėjo ir stiprėjantys ECB pagrindinių palūkanų didėjimo lūkesčiai finansų rinkose. Trečia, naujų paskolų dažniau peržiūrimų kintamųjų palūkanų normų kaita rodo, kad bankai didino ir paskolų maržas“, – dėsto Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Terminų makalynė sunaikino alternatyvą
Anksčiau bankai fiksuotomis palūkanomis vadino visas ilgesnes nei 1 metų trukmės fiksuotas palūkanas. Pernai liepą tai buvo uždrausta. Dabar bankai negali vadinti, pvz., 5 metus užfiksuotų palūkanų fiksuotomis. Jie turi arba apskritai neteikti tokios paslaugos, arba ieškoti būdų, kaip paslaugą pervadinti ir perdaryti – dabar vadina ilgalaikėmis kintamosiomis palūkanomis.
„Kredito sutartyse fiksuotąja kredito palūkanų norma laikoma tik tokia kredito palūkanų norma, kuri nėra keičiama visą kredito sutarties laikotarpį. Palūkanų norma, kuri reguliariai arba kredito sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama, laikytina kintamąja kredito palūkanų norma“, – terminų vingrybes aiškina T.Garbaravičius.
Problema – jei palūkanos kintamos, tuomet bankas turi nurodyti savo maržą ir dydį, su kuriuo palūkanos bus susietos. O ilgalaikių palūkanų atveju tai sudėtinga – nėra tokio rodiklio, kaip „Euribor“.
Ką padarė bankai? SEB bankas apskritai nebeleidžia skolintis ilgam kaskart perfiksuojant palūkanas, pvz., 5 metų laikotarpiui. Galima imti fiksuotas palūkanas tik tuo atveju, jei paskola bus išmokėta per tą patį laikotarpį, kuris neviršija 10 metų.
„Swedbank“ paslaugą pervadino ir leidžia naudotis „ilgalaikėmis kintamosiomis palūkanomis“ iki 5 metų. Praėjus 5 metams galima grįžti prie 6 mėn. palūkanų atnaujinimų, arba vėl rinktis nekintančias palūkanas 5 metus.
Trečias pagal dydį bankas „Luminor“ siūlo „terminuotai nekintančias palūkanas“, kurios nustatomos 2 arba 5 metams.
„Kredito davėjai seniau visas ilgiau kaip metams fiksuotas palūkanų normas vadindavo fiksuotosiomis, nors ilgiausias laikotarpis kuriam siūloma fiksuoti palūkanų normas turbūt ir dabar neviršija 15–20 metų, t.y. mažiau negu vidutinė būsto paskolos trukmė, kuri lygi maždaug 26 metams“, – sako T.Garbaravičius.
Tačiau panašu, kad įstatymo pataisa tiesiog sunaikino šią rinką – bankų siūlomi ilgiausi fiksuoti terminai tesiekia 5–10 metų, kuomet palūkanos itin aukštos.
Bankai apie palūkanas tyli
Nė vienas iš didžiųjų bankų neatskleidė, kokiomis palūkanomis paskolintų ilgesniam laikotarpiui.
SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis patvirtino, kad fiksuotąją kredito palūkanų normą SEB banke galima rinktis tuomet, jei kredito sutartis pasirašoma ne ilgesniam negu dešimties metų laikotarpiui.
„Fiksuotų palūkanų dydis yra nustatomas individualiai ir jos dydį lemia įvairūs kriterijai, įskaitant tiek banko skolinimosi sąlygas rinkoje, tiek ir paties sandorio sąlygas, kliento rizikos įvertinimą – kliento finansinės galimybės, kredito istorija, pajamų tvarumas, nuosavų lėšų dalis, kt. Fiksuotų palūkanų atveju SEB banke yra nustatomas bendras palūkanų normos dydis individualiam klientui ir šis dydis nekinta visą paskolos laikotarpį“, – paaiškina V.Žagūnis.
Tyli ir „Luminor“. Banko kredito, draudimo ir investavimo paslaugų pardavimų valdymo vadovė Irma Stankevičienė paaiškino: „Maržą nustatome individualiai pagal kiekvieno kliento rizikos lygį, priklausomai nuo jo turimo turto, pajamų, įsipareigojimų. Detalesnės palūkanų skaičiavimo metodikos atskleisti negalime.“
O „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas aiškina, kad „visais atvejais būsto paskolos palūkanos su klientais aptariamos individualiai.
„Tiek ilgalaikių kintamų, tiek kintamų palūkanų dydis priklauso nuo kliento įsipareigojimų vykdymo istorijos, gaunamų pajamų tvarumo, perkamo būsto likvidumo ir panašių veiksnių. Skolinimo praktika rodo, jog ilgalaikiai pinigai, tai yra ilgalaikės kintamos palūkanos ilgesniam laikotarpiui, paprastai būna brangesnės“, – sako T.Pulikas.
Paaiškino, kodėl reikėjo kažką keisti: klaidino
T.Garbaravičius paaiškino, kodėl rinkoje reikėjo naujų ribojimų.
„Vartotojai neturi būti klaidinami tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, 2–5 metams, nustatytą palūkanų normą vadinant fiksuotąja, nes tokia palūkanų norma sutarties galiojimo metu dar keisis ne vieną kartą. Tokios kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios vartotojai, sudarydami kredito sutartis, dažnai neįvertina“, – sako Lietuvos banko atstovas.
Problema buvo tame, kad pasibaigus fiksavimo laikotarpiui, ne kartą buvo situacijų, kai gyventojai susidurdavo su neaiškiais naujos palūkanų normos nustatymo principais – bankai pasiūlydavo naujas kitokias palūkanas, o gyventojai neturėjo galimybės ko nors pakeisti, ginčai baigdavosi jų nenaudai.
Be to, keliamas nepagrįstas lūkestis, kad palūkanos nesikeis visą paskolos laikotarpį.
„Kintamosios kredito palūkanų normos kintamoji dalis – indeksas arba kitas rodiklis – turi būti aiški, prieinama, objektyvi ir nesunkiai patikrinama. Tačiau „Euribor“ indeksų ilgiausia trukmė tėra 12 mėn., todėl praktiškai labai sudėtinga surasti tinkamą 2, 5 metų ar ilgesnės trukmės indeksą, kurį būtų galima panaudoti kaip ilgesnio laikotarpio kintamosios palūkanų normos kintamąją dalį“, – sako T.Garbaravičius.
Fiksavimas – nebūtinai naudingas
Kaip ir bet koks finansinis sandoris, jis klientams gali būti ir naudingas, ir nuostolingas.
Pavyzdžiui, kintamosios palūkanos lėmė, kad prieš praėjusią krizę palūkanoms smarkiai išaugus žmonės nebegalėjo sumokėti paskolų įmokų, kuomet nedarbas ėmė augti.
Su ilgalaikėmis palūkanomis žmonės gali būti ramūs, kad staiga palūkanos nepasikeis, tačiau per ilgą laikotarpį bendra sumokėta suma gali būti ir didesnė, nei pasirinkus kintamąsias palūkanas. Iš kitos pusės – suma gali būti ir mažesnė, tai priklauso nuo rinkos.
„Vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar ilgam laikotarpiui fiksuotos palūkanos yra finansiškai atsakingesnis sprendimas, nėra. Pirma, palūkanų normos fiksavimas suteikia aiškumo ir saugumo, tačiau kaip ir kiekvienas kitas apsidraudimas, skolininkui tai kainuoja ir todėl tikėtina, kad ilgu laikotarpiu toks skolininkas sumokės daugiau palūkanų nei pasirinkus kintamąją dažnai peržiūrimą palūkanų normą“, – sako T.Garbaravičius
Jis aiškina, kad fiksuotų paskolų palūkanos paprastai būna didesnės.
Be to, Europos centrinis bankas, kuris nustato palūkanas, tą daro atsižvelgdamas į infliaciją – didesnės palūkanos būna, kai ekonomika auga sparčiau, didėja atlyginimai ir kartu galimybės grąžinti paskolas.
Žinoma, kuomet fiksuotos palūkanos siekia 6 proc., sunku būtų rasti argumentų rinktis tokias palūkanas.
„Prieš suteikdami klientui paskolą, suteikiame jam visą informaciją apie įvairias palūkanų galimybes, tačiau rekomendacijų neteikiame – tai yra asmeninis kliento sprendimas“, – teigia „Luminor“ atstovas.
O SEB banko atstovas paaiškino, kad „palūkanų fiksavimas padeda išvengti palūkanų normos svyravimų ir galimo įmokos išaugimo. Visam paskolos laikotarpiui užfiksavus palūkanas kliento mokama įmokos suma dėl palūkanų svyravimo nesikeis“.
