„Nepaisant lėtėjančios būsto rinkos, 2023 m. I pusmetį augo mūsų tiek išduodamų būsto kreditų vienetų skaičius, tiek finansuota paskolos suma“, – teigė V. Kazėnienė.
„VisiBankai“ klientų duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2022 metais siekė 97 tūkst. eurų, o 2023-iųjų I pusmetį – 102 tūkst. eurų.
Šių metų I pusmetį „VisiBankai“ jau finansavo būsto paskolų už 54 mln. eurų, o pernai ši suma siekė 49,9 mln. eurų. Būsto paskolų portfeliai bankuose pasiekė 11,72 mlrd. eurų.
Nepaisant didėjančių skaičių, V.Kazėnienė pastebi, kad EURIBOR kilimas šiuo metu yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sulėtėjo būsto paskolų rinka.
„Paskolos pabrango, todėl sumažėjo galinčių sau leisti skolintis tokias sumas, kad įsigytų būstą. Tai paveikė ir tuos, kurie jau turi būsto paskolą, nes, padidėjus įsipareigojimams ir nepadidėjus pajamoms, finansinė našta gerokai užgulė šeimos pečius, ypač tuos, kurių pajamos nebuvo didelės“, – kalbėjo ji.
Bankai koreguoja maržas
V. Kazėnienės teigimu, ir toliau kylant EURIBOR, šiandien padaugėjo žmonių, kurie nusprendžia palaukti, kol susidariusi situacija stabilizuosis. Tai nutiko ir dėl to, kad nesulaukėme nekilnojamojo turto kainų kritimo, o dar stebime ir jų kilimą.
„Paties ekonomikos lėtėjimo nepastebime, nes atleidžiamų ar prarandančių darbus klientų nepadaugėjo, kaip tai buvo akivaizdu per pandemiją. Anaiptol, matome, kad uždarbiai ir toliau auga, tik gal ne taip sparčiai. Šiuo metu dažnai pasitaiko, kad žmonės susiranda papildomą uždarbį arba drąsiau imasi nuosavo verslo ar individualios veiklos. Taip pat turime augančius į Lietuvą grįžtančių gyventi tautiečių srautus, kurie perka pirmąjį būstą ir taip didina paklausą. Tai prisideda prie būsto kainų išlaikymo ar net augimo“, – komentavo „VisiBankai“ ekspertė.
„VisiBankai“ klientai birželio mėnesį gavo 1,77 proc. vidutines paskolų maržas.
V. Kazėnienės manymu, nuo 2023 metų pradžios būsto paskolų maržos gerokai sumažėjo dėl kylančios EURIBOR palūkanų dedamosios.
„VisiBankai“ duomenimis, bankuose vidutinė būsto paskolos marža šių metų sausio mėnesį siekė 1,85 proc., o birželio mėnesį – 1,77 proc. Panašios tendencijos fiksuojamos ir kredito unijose, kur paskolų marža krito dar smarkiau – nuo 4,15 proc. iki 3,10 proc.
„Ir toliau stebėsime po truputį brangstančias paskolas bei prognozuojame, kad jos stabilizuosis kitų metų pirmąjį pusmetį. Paskolų rinka ir toliau stabiliai augs, kadangi žmonės negali labai ilgam nukėlinėti savo svarbių gyvenimo planų“, – sakė paskolų ekspertė.
2023 m. I ketv. didžioji dalis „VisiBankai“ klientų rinkosi didžiuosius bankus – SEB (27 proc.), „Swedbank“ (21 proc.) ir „Luminor“ (19 proc.). Tiesa, vis daugiau klientų žvalgosi į kitas kredito įstaigas. „Šiaulių banke“ būsto paskolas kreditavosi 15 proc. klientų, „BigBank“ – 11 proc., kredito unijose – 6 proc., kituose bankuose – 1 proc.
Pasak V.Kazėnienės, gyventojai renkasi kredito unijas, nes jos lanksčiau nei bankai žiūri į paskolų sumas, gali paskolinti daugiau, nors taiko tuos pačius Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytus reikalavimus.
„Džiaugiamės, kai vis daugiau bankų įsitraukia į konkurenciją ir tokiu būdu klientams sąlygos nuolat gerėja. Jaučiame, kad netrukus į rinką turėtų ateiti vienas arba keli stiprūs bankai, kurie padidins konkurenciją ir privers vis labiau pakovoti dėl klientų, gerinant jiems sąlygas“, – atskleidė V.Kazėnienė.
