Lietuvos žmonių elgsenos ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Stengiasi atnaujinti „nudėvėtą“ būstą
Tyrimo duomenimis, 37 proc. Lietuvos žmonių namuose neatliko jokių atnaujinimo darbų, jų nesiėmė 34 proc. estų ir 32 proc. latvių.
Kita dalis Baltijos šalių visuomenės – vienaip ar kitaip pagerino savo gyvenamąją aplinką. Didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų – kiek daugiau nei trečdalis – atliko būsto remontą. Latviai daugiausiai (26 proc.), lyginant su kaimyninėmis šalimis, įsigijo naujų namų apyvokos daiktų. Jų gyvenamajam būstui patobulinti pirko 23 proc. Lietuvos ir 22 proc. Estijos žmonių.
„Priežastys, kodėl visuomenė gerokai aktyviau remontuoja namus yra net kelios: dirbant, mokantis ir daugiau laiko praleidžiant namuose būstas dėvisi, todėl po sėsliau praleistų pastarųjų metų žmonės nori pagerti namų būklę. Antroji priežastis – asmeninės santaupos, kurias karantino laikotarpiu sutaupę gyventojai investuoja į turtą, kuris, remiantis apklausų duomenimis, žmonėms yra pats svarbiausias. Taip pat svarbi ir emocinė savijauta būnant namuose, todėl jų atnaujinimas sustiprina būsto gyventojų norą daugiau laiko leisti namuose, jausti juose emocinį komfortą ir saugumą“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis Latvijos ir 24 proc. Estijos žmonių karantino laikotarpiu pirko naujus baldus. Atitinkamai 17 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų atnaujino interjerą.
Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų Baltijos šalių visuomene, mažiausiai pirko naujų baldų (22 proc.) ir interjero detalių (14 proc.), tačiau daugiau nei latviai (9 proc.) ir estai (8 proc.) įsigijo naujos garso ir vaizdo aparatūros. Ją atnaujino dešimtadalis Lietuvos gyventojų.
„Apriboti laisvalaikio užsiėmimai už namų ribų paskatino žmones investuoti į pramogų ir laisvalaikio įrangą nuosavame būste. Didelė dalis Baltijos šalių gyventojų kiekvienais metais namus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Žmonės yra technologiškai išprusę ir žengia koja kojon su technologijomis, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija matoma gerokai ryškiau nei anksčiau“, – kalba M. Jundulas.
Tyrimo duomenys rodo, kad mažiausia dalis – 7 proc. – Baltijos šalių visuomenės karantino laiku namuose pakeitė langus bei apšiltino būsto sienas.
Finansinius įsipareigojimus galima apdrausti
Nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais išsiskiria ne tik būsto atnaujinimo aktyvumu, bet ir gyvenamųjų patalpų įsigijimų rekordais. „Didelė dalis būsto Baltijos šalyse yra perkama pasinaudojant būsto paskolomis. Karantino laikotarpis žmonėms atnešė daug situacijų, kuriose jie ne visada galėjo jaustis saugiai. Siekdami sukurti saugesnes aplinkybes finansiniams žmonių įsipareigojimams perkant ar atnaujinant būstą, sukūrėme paskolos mokėjimų draudimą. Jį gali įsigyti žmonės, turintys vartojimo arba būsto paskolą“, – pasakoja draudimo bendrovės vadovas.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ nuo pavasario teikia paskolos mokėjimų draudimo paslaugą banke „Luminor” būsto arba vartojimo paskolas paėmusiems klientams. Šis draudimas padės sumažinti finansinę naštą staiga netekus darbo ar susirgus. Gavęs draudimo išmoką, žmogus galės padengti paskolos įmokas arba kitas išlaidas, jei ilgiau negu 30 dienų negalėtų dirbti dėl ligos, slaugant vaiką ar netikėtai praradus darbą.
„Būtina iš anksto pasiruošti atsarginį planą: turėti santaupų, draudimą ar kitą lėšų šaltinį, kurį žmonės galėtų panaudoti ištikus neplanuotoms gyvenimo aplinkybėms“, – sako draudimo bendrovės vadovas.
Banko „Luminor” duomenimis, iki šiol visų trijų šalių gyventojai dažniau rinkosi šią paslaugą, imdami paskolas butui įsigyti. Pažymėtina, kad tokios pačios sąlygos taikomos imant paskolą statytis ar įsigyti namą. Draudimo įmoka vidutiniškai sudaro tik apie 3 proc. mėnesio paskolos įmokos sumos.
Plačiau apie paslaugą - Paskolos mokėjimų draudimas | Luminor.
„NielsenIQ“ Baltijos gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį apklausiant 4800 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.
