„Praėjusi vasara kokių nors netikėtumų nepateikė. Palyginę jos draudiminius įvykius su ankstesnių metų vasaromis matome, kad tendencijos išlieka panašios. Tiek gyventojų turtas, tiek transportas dažniausiai nukenčia dėl tokių pačių priežasčių: pirmasis – nuo užliejimų, vėtrų, lietaus ir elektros įtampos svyravimų, o automobiliai vis dar dažniausiai apgadinami važiuojant atbuline eiga, iš šalutinio kelio sukant į pagrindinį ar rikiuojantis į kitą eismo juostą.
Dar viena įvykių aplinkybėse išryškėjusi problema – ribotas matomumas. Įvažiuojant į kelią iš siaurų išvažiavimų ir norint įsitikinti, ar kas nors neatvažiuoja, kyla didelis pavojus ir yra fiksuojama gana daug įvykių. Jei nesimato, ar saugu įvažiuoti į kelią, vienintelis patarimas – išlipti, apsižiūrėti ar paprašyti kieno nors pagalbos. Na ir, jei įmanoma, susitvarkyti išvažiavimus – iškirsti krūmus ar pastatyti veidrodžius“, – komentuoja draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Turtą gadino vanduo iš vamzdžių ir dangaus
Šiųmetę vasarą daugiausiai žalos gyventojų turtui pridarė užliejimai (42 proc. nuo visų vasarą fiksuotų draudiminių įvykių), vėtros ir vėjai bei lietūs (po 21 proc. nuo visų įvykių). Dar 1 iš 10 atvejų buvo nulemtas elektros įtampos svyravimų.
Būsto užliejimo žalos paprastai siekia nuo poros šimtų iki kelių tūkstančių eurų. „Kai kuriais atvejais, kai vandens tekėjimas yra nesmarkus ir pastebimas greitai, atsiperkama nedidelio sienos ar grindų ploto apgadinimu. Tačiau esame fiksavę ne vieną situaciją, kai gyventojams nesant namuose ilgai nepastebėtas ar smarkiai srūvantis vanduo ne tik sugadino sienas, grindis, baldus keliuose butuose, bet ir užpylė elektros skydelius, sukeldamas elektros tiekimo trikdžius“, – pasakoja A.Žiukelis.
Panašių žalų galima tikėtis ir namus nusiaubus audrai ar stipriam vėjui, paprastai lydimiems gausaus lietaus. A.Žiukelis sako, kad dažniausiai per audras nuplėšiama dalis ar visi pastatų stogai, stoginės, terasų stogeliai, o užgriuvę medžiai dažnai apgadina stogus bei sienas, išdaužo langus.
Itin smarkios audros gali pridaryti ir keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančių nuostolių. Draudimo bendrovės atstovas pateikia pavyzdį, kai siautusi audra nuplėšė vieno gyventojo sodybos stogą, namo vidus buvo gausiai užpiltas vandeniu, pažeistos visos lubos, sienos, grindys, baldai, lauko terasa, o žala siekė beveik 30 tūkst. eurų.
Kalbėdamas apie ankstesnes vasaras, ekspertas sako, jog draudiminių įvykių pobūdžiu ir pasikartojimo dažnumu jos buvo labai panašios. „Būsto užliejimai tris pastarąsias vasaras sudarydavo apie 42 proc. visų su gyventojų turtu susijusių įvykių. Šiemet vasara gal kiek išsiskyrė vėtrų ir lietaus sukeltų padarinių gausa – ankstesnėmis vasaromis tokių įvykių buvo fiksuojama keliais procentais mažiau.
Atvejų skaičiumi labiau pasižymėjo ši vasara – jos metu registravome apie 5 proc. daugiau draudiminių įvykių dėl žalos gyventojų turtui atlyginti, nei 2019-aisiais“, – sako A.Žiukelis.
Važiuoti atbuline eiga pavojinga
Išnagrinėję Lietuvoje šią vasarą įvykusius eismo įvykius, kurių metu buvo apgadinti automobiliai, draudikai išskyrė dažniausias jų aplinkybes. 26 proc. eismo įvykių buvo sukelti važiuojant atbuline eiga, po 8 proc. – rikiuojantis į kitą eismo juostą ir atsitrenkus į kito automobilio galinę dalį, 7 proc. – išsukant iš šalutinio kelio į pagrindinį.
A.Žiukelis kaip pagrindinę klaidą, tinkančią bene visoms šioms situacijoms, įvardija dėmesio trūkumą ir netinkamą aplinkybių įvertinimą.
„Važiuodami atbuline eiga ar rikiuodamiesi vairuotojai turėtų būti dvigubai atidesni, nes reikia stebėti ne tik vaizdą per šoninius ir galinį veidrodėlius, bet ir nepamiršti taip vadinamos „aklosios zonos“ – vietos automobilio šonuose, kurios per veidrodėlius pamatyti neįmanoma. Išsukinėjant iš šalutinio kelio į pagrindinį, nelaimę gali prišaukti skubėjimas, kai neįsitikinus saugumu atliekamas manevras. Geriau ilgiau pastovėti ir palaukti tikrai tinkamo momento važiuoti, ir nereaguoti į neretai pasitaikančius kitų gale esančių automobilių vairuotojų raginimus garsiniais signalais.
Ne ką mažiau žalos vairuotojams pridaro ir per didelis pasitikėjimas parkavimo davikliais bei vaizdo kameromis. Ne visi stulpeliai yra „matomi“ parkavimo sistemų, o kamerose matomas vaizdas ne visuomet yra pakankamai ryškus. Šiomis priemonėmis rekomenduočiau naudotis tik kaip pagalbinėmis ir pirmiausia patiems vertinti situaciją. Kartais verta nepabijoti išlipti iš automobilio ir apsižiūrėti aplink, tai ypač pravartu tais atvejai, kai vieta yra menkai žinoma“, – pataria ekspertas.
Draudimo bendrovės duomenimis, per tris šių metų vasaros mėnesius užfiksuota daugiau kaip 3 tūkst. draudiminių eismo įvykių. Panašiais skaičiais pasižymėjo ir ankstesnės vasaros – per jas fiksuota po daugiau kaip 3 tūkst. atvejų, už kuriuos išmokėta apie 3 mln. eurų žalų.
