345 tūkstančius eurų valstybės biudžeto lėšų Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kontroliuojamas programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (toliau – Centras) išleido „skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste“. Tai yra pamokėlėms, išvykoms, parodoms ir panašiai veiklai.
Vaikai, nesusipažinę su žemės ūkiu, jau net iki tokių dalykų kalba, kad pienas gaunamas „Maximose“. Tokių programų vykdymas, jų svarba, mano manymu, yra labai didelė, – sakė V.Jukna.
Tik įtarimą kelia tai, kad visi šie pinigai nukeliavo dviem bendrovėms, kurių sąsajos su Žemės ūkio ministerijos buvusiais ir esamais atstovais – tiesioginės. Pats buvęs ministras V.Jukna ginasi, kad veikla reikalinga ir su jo turėtu portfeliu nesusijusi.
Penkerius metus iš Centro užsakymus gaunančios įmonės sėkmingai tą daro ir šiemet – be konkurencijos „laimėjo“ naujus pirkimus, programa tęsiama toliau.
Tiesa, pats Centras šiuo metu jau likviduojamas ir jo darbuotojams rūpi nebe tai – buvusi vadovė Lina Gumbrevičienė nebedirba nuo gegužės. Centro darbuotojai tikina – viskas skaidru ir atitinka įstatymo raidę.
Ministro portfelį į biudžeto lėšas iškeitė nedelsdamas
Darbo partijos atstovas V.Jukna iš ministro posto atsistatydino dar 2014 m. liepos 9 dieną, po to, kai sulaukė prezidentės kritikos dėl neskaidrios veiklos ir pirkimų.
Ir iškart – jau liepos 11-ąją – V.Jukna tapo vieninteliu VšĮ „Mokslinės paslaugos“ dalininku ir vadovu, rodo Registrų centrui pateikta ataskaita.
Tų pačių metų rugsėjį V.Juknos įpėdinė ir partietė Virginija Baltraitienė, vos tapusi žemės ūkio ministre, sukūrė naują vaikų mokymų programą, kuriai biudžeto lėšos skiriamos jau 5 metus – pasirašė įsakymą.
Pagal šią programą organizuojami žaidimai, konkursai, teminės valandėlės, seminarai, pažintinės išvykos, kurios turėtų paskatinti vaikus domėtis gyvulių ūkiu.
V.Juknos valdomos „Mokslinės paslaugos“ iškart virto tokių žinių monopoliu – nuo 2015 m. šešiais viešaisiais pirkimais susižėrė 230 tūkstančių eurų, iš jų vien 2015-aisiais – 114 tūkstančių eurų. Visi pirkimai, išskyrus vieną – be konkurencijos. Vieną kartą 2016 m. viešajame pirkime pabandė dalyvauti konkurentė UAB „Inlinen“, pasiūliusi triskart mažesnę kainą, tačiau sutarties nepasirašė.
V.Jukna į pagalbą darbui pasitelkė ir buvusią savo patarėją ŽŪM – Editą Meškinytę-Kaušilienę. Sutartyse pats V.Jukna nurodomas kaip įmonės direktorius, o E.Meškinytė-Kaušilienė – kaip atsakinga darbuotoja, į kurią turi kreiptis tarnautojai darbiniais klausimais. Tiek V.Jukna, tiek ir E.Meškinytė-Kaušilienė šiuo metu dirba Aleksandro Stulginskio universitete.
Net ir šiemet su V.Jukna Centras toliau be konkursų sudaro sutartis – kovą pasirašyta 10 tūkst. eurų sutartis – pagal ją vaikams organizuojamos pažintinės išvykos į įstaigas, kuriose laikomi gyvūnai. Tai ne pabaiga – Centro biudžete šiemet numatyta išleisti 90 tūkstančių eurų šiai veiklai.
Centras buvusį ministrą ir jo patarėją samdė ir tiesiogiai – teikti mokymo paslaugas.
Mažos vertės pirkimams nereikia nei viešų skelbimų, nei ataskaitų – atitinkamai, nėra ir konkurencijos, jei įstaiga neapklausia potencialių dalyvių.
V.Jukna: vaikai nežino, iš kur gaunamas pienas
Pats V.Jukna 15min teigė, kad tarp jo buvusių pareigų ministerijoje ir laimimų pirkimų nėra jokios sąsajos.
„Tiesiog nežinau, kodėl taip yra. Atsiranda turbūt ir kitų dalyvių, o jei kažkada kur nors kas dirbęs – tai kokios čia gali būti sąsajos. Tiesiog vyksta viešieji pirkimai ir visi turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atitinkamai dalyvauja ir kitos įmonės, pasiūlo, po to neatvyksta pasirašyti sutarčių – visaip būna, bet tai čia yra viešieji pirkimai“, – sako V.Jukna.
Jis paaiškino, kad programa skirta „propaguoti žemės ūkį ir kelti jo prestižą, kad vaikai susipažintų su žemės ūkiu, kaip gaunamas pienas, kaip gaunama mėsa ir kita produkcija.
„Mes vykdome savo darbą ir dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, kur viskas vyksta skaidriai ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o kitų aš negaliu pakomentuoti, kur kas vyksta ir kas ką daro“, – atsakė V.Jukna, paklaustas, ar bendradarbiauja su kita pirkimuose dominuojančia bendrove „Factus Dominus“.
Tačiau jis įsitikinęs, kad programa yra itin naudinga, ir ji turėtų būti nuolat tęsiama.
„Aš manau, kad tokia programa turėtų nuolat vykti, nes ir užsienio šalyse daug vyksta, su žemės ūkiu supažindinama. Iš tiesų vaikai, kurie nesusipažinę su žemės ūkiu, jau net iki tokių dalykų kalba, kad pienas gaunamas „Maximose“ ir visur kitur. Tokių programų vykdymas, jų svarba, mano manymu, yra labai didelė“, – sakė V.Jukna.
V.Jukna dar nežino, ar programa bus tęsiama toliau. Pasak jo, šiuo metu galiojusios sutartys yra pasibaigusios.
Paroda: trys vištos ir triušiai, šinšila, antis ir putpelė
Pagal pasirašytą sutartį, 2016 m. iš VšĮ „Mokslinės paslaugos“ už 51,3 tūkstančio eurų nupirkta 40 renginių: 30 išvykų ir 10 parodų.
Su parodomis nepersistengta – pagal reikalavimus, ūkinių gyvūnų parodoje turėjo būti bent 1 šinšila, 3 vištos, 1 putpelė, 3 skirtingų veislių triušiai ir viena antis, o tokia paroda nuvežta į švietimo įstaigą.
Po 10 išvykų buvo skirta ikimokyklinukams, pradinukams ir 5–8 klasių moksleiviams, grupėse numatyta po 35 mokinius, jie buvo nuvežami į įmonę ar švietimo įstaigą, kurioje yra gyvulių, mokiniams buvo demonstruojamos skaidrės, taip pat pasiūlyti pietūs.
2015 m. nupirkta mokymų medžiaga už 45 289 eurus susidėjo iš trijų modulių. Ikimokyklinukams pateikta medžiaga turėjo padėti atpažinti ūkinius gyvūnus ir susipažinti su jų produktais, pradinukams skirta informacija apie ūkinių gyvūnų auginimą, šėrimą ir laikymą, o vyresniems mokiniams – apie gyvūnų anatomiją, morfologiją, įtaką gamtai.
Medžiaga turėjo būti pateikiama elektronine versija po 50 kopijų USB laikmenose, taip pat turėjo būti paruoštos užduočių ar spalvinimo knygelės – iš viso 4450 vienetų.
ŽŪM valdomas Centras už šiemet suplanuotus 90 tūkstančių eurų vaikų švietimui apie gyvulininkystę numato talpinti informaciją socialiniame tinkle „Facebook“, parengti vieną reportažą ir laidą, paskelbti du straipsnius spaudoje, parengti du kvietimus, surengti vieną kūrybinį konkursą vaikams, suorganizuoti 24 pažintines išvykas ten, kur yra gyvūnų, ir taip pat suorganizuoti baigiamąjį metų renginį.
Pernai tokiai veiklai skirta 100 tūkst. eurų, dar prieš metus – 50 tūkst. eurų, o 2015-aisiais, kai programa startavo ir buvęs ministras ėmėsi ją įgyvendinti – stulbinantys 245 tūkstančiai eurų.
Viešinimo partneriai – taip pat be konkurentų
Dalis gyvulių ūkio švietimo lėšų skiriamas ir viešinimui, o čia PLŽMMC paslaugas be konkurencijos penkerius metus perka taip pat iš vienos bendrovės – Kaune įsikūrusios UAB „Factus Dominus“. Ši bendrovė užsiima sociologiniais tyrimais, tačiau laimėjo 6 pirkimus viešinimui – be konkurencijos susižėrė 115 tūkst. eurų, o vien šiemet – 19,4 tūkst. eurų.
Bendrovę valdo viena šeima: akcininkai – Kęstutis ir Teresė Tarnauskai, o vadovė – Kristina Tarnauskienė.
Galbūt sutapimas – K.Tarnauskas arba jo bendravardis yra ŽŪM kontroliuojamos Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo pavaduotojas.
„Factus Dominus“ pagal sutartis viešina V.Juknos valdomos VšĮ įgyvendinamą projektą – pranešimuose spaudai cituojama buvusi ministro patarėja E.Meškinytė-Kaušilienė, prie projektų dirbanti su V.Jukna.
15min neturi galimybės patikrinti, ar tai susiję juridiniai asmens ir ar „Factus Dominus“ turi tiesioginių sutarčių su V.Jukna ar jo valdoma VšĮ. Tačiau įtartinai atrodo faktas, kad 2015-aisiais laimėjus 49,4 tūkst. eurų vertės konkursą, tų metų „Factus Dominus“ finansinėje ataskaitoje atsirado 49 tūkst. eurų suma, priskirta „pardavimo savikainai“.
Tais metais buvusio ministro „Mokslinės paslaugos“ 2015 m. gavo daugiau pajamų (134 tūkst. eurų), nei laimėjo konkursų (už 114 tūkst. eurų), o kokursų įgyvendinimas galėjo persikelti ir į kitus metus.
Plačiame atliktų darbų sąraše „Factus Dominus“ šio stambaus projekto net nepristato.
„Factus Dominus“: siūlome gerą kainą
„Factus Dominus“ vadovė K.Tarnauskienė 15min atrėžė, kad yra viešieji pirkimai, o juose laimi geriausia kaina.
„Ar jūs čia dabar apklausą darote? Yra skelbiami konkursai, laimi mažiausia kaina ir viskas, čia viskas labai oficialiai, nesuprantu, dėl ko jūs čia suinteresuoti. Kas viešuosiuose pirkimuose dalyvauja, teikia dokumentus, laimi mažiausia kaina, viskas labai paprasta ir aišku. O mes nesame tokia labai didelė bendrovė, kuri turi aukštas kainas – vadinasi, jos tinka“, – paklausta apie pirkimus be konkurencijos teigė K.Tarnauskienė.
Ji aiškino, kad už savo užsakymus atsakinga valstybinė organizacija.
„Neturim nieko bendro nei su esamais, nei su buvusiais, viskas oficialiai pagal viešųjų pirkimų įstatymą, tikrai nėra jokių nei privačių, nei viešų interesų, taip kad tikrai nieko negaliu pasakyti“, – teigė įmonės vadovė ir akcentavo, kad įmonė atsakinga tik už straipsnių rašymą.
2015-aisiais kone už 50 tūkst. eurų bendrovė turėjo suorganizuoti gyvenimo kaime tematikos nuotraukų konkursą bei išleisti kalendorių su nugalėtojų nuotraukomis, taip pat išleisti leidinį su atrinktais gerosios patirties projektais ir apdovanoti laimėtojus, taip pat pagaminti atributiką, kuri reprezentuotų Lietuvos kaimo tinklą.
Centras gyvena likvidavimo nuotaikomis
Pats likviduojamas Centras gerokai pasikeitęs – buvusi vadovė nuo gegužės nebedirba, su laikinuoju vadovu 15min susisiekti nepavyko, nes jis komandiruotėje, o kiti atsakingi darbuotojai daugiausia teišsakė rūpesčius dėl jų pačių ateities.
Po PLŽMMC likvidavimo vaikų mokymo apie gyvulininkystę veikla, tikėtina, bus tęsiama ir toliau, tik ją jau perims nauja Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
„Mūsų įstaigą likviduoja dabar, maždaug iki spalio 1 d. beliko gyventi. Veikla perkeliama į naują įstaigą, o darbuotojai bus visi paleisti. Beveik visi jau ir dabar paleisti, nė pusės darbuotojų nebeturim“, – siūlė kreiptis į kitą specialistę PLŽMMC vedėjo pavaduotojas Alvydas Grigaliūnas.
Vyr. specialistė Kristina Mockutė paaiškino, kad ši programa numatyta iki 2020 metų.
„Su viešaisiais pirkimais nelabai dirbu, konkrečiai negaliu nieko pasakyti, tiesiog atitiko visas sąlygas. Programa yra iki 2020 m. – dabar mes baigėme, kaip ir mokslo metus. Dabar buvo 2017–2018 m. mokslo metai, o paskui turėtų būti 2019–2020 m. – vėl naujas šaukimas, paraiškų surinkimas ir darbas toliau“, – aiškino K.Mockutė.
Taip pat ji paaiškino, kad likę 10 darbuotojų iš buvusių 22 dabar tiesiog baigia darbus ir gyvena nežinomybėje.
K.Mockutė pasiūlė kreiptis į pirkimų specialistą Edviną Gerulskį, o jis tepatikino, kad viskas pagal įstatymus.
„Jokių įtarimų tikrai nebuvo kilę. Apskritai tą konkursą laimėjo visai kita bendrovė, tačiau ji atsisakė pasirašyti sutartį, jei pažiūrėsite, konkurso laimėtoja yra kita bendrovė pirmaisiais metais, kuomet suma buvo didelė“, – sako E.Gerulskis, tačiau du dalyviai buvo tik 2016 m. viename pirkime.
Dar jis paminėjo, kad kai sumos nedidelės, „paprasčiau buvo taip dirbti“, kadangi tiekėjai darbą atliko gerai.
VPT: įdomiai atrodo
Viešųjų pirkimų tarnyba šių pirkimų nebuvo vertinusi.
„Didžioji dalis šių sutarčių pasirašytos įvykdžius mažos vertės pirkimą. Mažos vertės pirkimas apklausos būdu – taip pat yra konkursas. Ar šie konkretūs pirkimai yra teisėti – pasakyti negalime, nes jų nevertinome, iš rinkos informacijos nesame gavę. Norint įvertinti situaciją plačiai, reikėtų atlikti šių pirkimų, sutarčių vertinimus ar net pačios perkančiosios organizacijos patikrinimą“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų ryšių patarėja Sigita Zumerytė.
Ji patvirtino, kad „įdomiai atrodo visi tie mažos vertės pirkimai iš konkretaus tiekėjo, be to, iš buvusio ministro vadovaujamos įmonės bei įmonės, kurios akcininkai yra NŽT darbuotojai (kuri pavaldi ŽŪM)“.
„Bet čia jau reikia atlikti gilesnius tyrimus ir kažin ar VPT nustatys kažkokius protegavimus ar panašiai, nes procedūros gali būti vykdytos tinkamai“, – abejoja S.Zumerytė.
