„Pirmiausia, galime pasidžiaugti tokiu Lietuvos ekonomikos augimu, kuris 3,6 proc. viršija visas prognozes ir, gali būti, kad Lietuvoje ekonomikos augimas praeitais metais bus didžiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Taip pat džiaugiamės mūsų verslo, pramonės bei paslaugų sektoriaus gebėjimu atsigauti po sudėtingos 2008-2009 metų krizės. Tam, kad turėtume tokius rezultatus, mūsų vyriausybė turėjo dėti daug pastangų ir paruošti pamatus tokiam atsigavimui. Valstybės finansams, nors ir buvo sudėtinga, pavyko atlaikyti visą krizę ir dabar gali pradėti augti ekonomika, o ypatingai eksporto sektorius, kur verslas po krizės tampa žymiai dinamiškesniu ir konkurencingesniu“, – teigė buvęs ministras pirmininkas.
Didžiausius pavojus A.Kubilius įžvelgia finansų drausmės nestabilume. „Mūsų vyriausybei teko dėti daug pastangų, kad finansų subalansavimas bei socialinio deficito sumažinimas būtų nuosekliai įgyvendinamas per pačius sudėtingiausius metus ir, pasiekus rezultatų, šioje srityje verslo ir visai pramonei atsirado geros galimybės plėtotis ir augti. Retorika, kurią girdėjome prieš rinkimus ir kurią kartais girdim dar ir dabar, t.y. daugiau ar mažiau grąžinti begalinį skaičių PVM lengvatų ir įvedinėti nelabai protingai parengtus progresinius mokesčius, šalies finansų stabilumą gali labai stipriai išbalansuoti ir taip paveikti visą ekonomiką lygiai taip pat, kaip nieko nedarymas, kurio taip pat matome pakankamai nemažai naujosios vyriausybės darbų pradžioje . Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad rūpinimasis investicijų pritraukimu, Lietuvos ūkio modernizacija bei verslo sąlygų gerinimu ilgainiui gali atsiliepti mūsų verslo gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – sakė A.Kubilius.
Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės BVP augimas nenustebino. „Finansų ministerija dar lapkričio mėnesį patikslino savo prognozes ir tikėjosi beveik identiško praėjusių metų rezultato. Tam buvo dvi priežastys. Viena priežastis, galbūt, yra vienkartinė, nes 2012 metų „derlius“ buvo išties neblogas, kas padidino BVP. Tačiau kita priežastis yra rimtesnė ir svarbesnė. Tai faktas, kad Lietuvos eksportas, kuriame mes tikėjomės problemų 2012 metais dėl euro zonos situacijos, pasirodė gerokai atsparesnis ir per visus metus buvo demonstruojami pavydėtini rezultatai. Rizika išlieka už Lietuvos teritorijos ribų. Apie euro zoną , kaip žinia, kalbos yra gana niūrios. Niekas nesitiki, jog euro zona atsigaus anksčiau, nei šių metų antrąjį pusmetį, tad bendras metų rezultatas bus neigiamas. Vis gi, labai norint, problemų galima prisidayti ir viduje. Čia pagrindinė problema būtų netikėtas netvarus darbo užmokesčio augimas. Jau žinome, kokia yra patirtis su MMA, kuris per labai trumpą laikiotarpį padidėjo ketvirčiu. Tai yra labai didelis šuolis ir jeigu pasipils prašymai visus darbo užmokesčius didinti proporcingai su MMA, tai eksportuojančiai Lietuvai, kuri savo konkurencingumą atgavo per sudėtingą vidinės devalvacijos procesą, kurį mes išgyvenome 2009 – 2010 metais, konkuruoti pasaulyje gali pasidaryti sudėtingiau“, – „Laisvajai bangai“ sakė I.Šimonytė.
