Šįkart bazinės palūkanos kilstelėtos 1,25 procentinio punkto iki 7 proc. – tai yra iki aukščiausio lygio nuo 1999-ųjų pradžios. Tai buvo jau devintasis iš eilės palūkanų normos padidinimas nuo praėjusių metų birželio, o pastarąjį kartą jos buvo pakeltos gegužės pradžioje – 0,75 punkto.
„Kainų stabilumo atkūrimas trumpalaikėje perspektyvoje yra absoliutus Čekijos nacionalinio banko prioritetas ir būtina ilgalaikės Čekijos ekonomikos gerovės sąlyga“, – pareiškė kadenciją baigiantis banko vadovas Jiris Rusnokas.
Nuo liepos jį šiame poste pakeis Alesis Michlas, banko valdybos narys nuo 2018-ųjų, kuris priešinosi ankstesniam palūkanų normų didinimui.
Čekijos prezidentui Milošui Zemanui gegužės 11-ąją paskelbus apie A.Michlo paskyrimą, Čekijos valiuta – krona – nusilpo, o tai paskatino centrinį banką įsikišti.
Metų infliacija Čekijoje, veikiama ne tik aukštų energijos ir maisto kainų, bet ir tokių veiksnių kaip žemas nedarbo lygis, gegužę šoktelėjo iki 16 proc. – aukščiausiai nuo 1993 metų gruodžio.
Naujausias Čekijos banko sprendimas priimtas netrukus po to, kai JAV Federaliniai Rezervai pritarė reikšmingiausiam per daugiau kaip du dešimtmečius bazinių palūkanų padidinimui, o jo įkandin Anglijos bankas pagrindinę palūkanų normą pakėlė aukščiausiai per pastaruosius 13 metų.