„Tikimės, kad per šiuos metus infliaciją skatinantys veiksniai susilpnės“, – teigė Ch.Lagarde, sakydama kalbą Prancūzijos Senate.
Euro zonoje metų infliacija gruodį pasiekė 5 proc. – visų laikų aukščiausią lygį, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.
„Imsimės visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu grįžtume į savo 2 proc. infliacijos tikslą“, – kalbėjo Ch.Lagarde, pakartodama komentarus, išsakytus po pastarojo ECB valdančiosios tarybos posėdžio, įvykusio gruodžio mėnesį.
Susitikime politikos formuotojai susitarė „palaipsniui“ apkarpyti obligacijų pirkimo programos dydį, kad sumažintų infliaciją.
Didžiulė turto pirkimo programa buvo Frankfurte įsikūrusios institucijos pagrindinė kovos su krize priemonė, skirta išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas ir paskatinti ekonomikos augimą.
„Spartus ekonomikos atsinaujinimas lėmė staigų kuro, dujų ir elektros kainų kilimą“, – savo kalboje Paryžiuje teigė buvusi Prancūzijos finansų ministrė Ch.Lagarde.
Spaudimą energijos kainoms didino ir su Rusija susijusi geopolitinė įtampa.
„Suprantame, kad kylančios kainos kelia susirūpinimą daugeliui žmonių, ir į šį susirūpinimą žiūrime labai rimtai“, – pridūrė Ch.Lagarde.
ECB savo gruodžio mėnesį paskelbtose prognozėse nurodė, kad 2022 metais infliacija bus didesnė nei 3 proc., prieš nukrisdama žemiau 2 proc. lygio 2023-aisiais.
Europos šalims siekiant pereiti prie anglies dioksido išmetimo atžvilgiu neutralios ekonomikos, Ch.Lagarde pabrėžė rizikas, susijusias su perėjimu, sakydama, kad „jei tiekimo pajėgumai negalės pakankamai greitai prisitaikyti, perėjimas gali būti nelygus“, o viena iš galimų pasekmių yra „didesnis energijos kainų nepastovumas“.
