„Tikimės toliau didinti palūkanų normas, o paskatų atšaukimo gali nepakakti“, – pažymėjo Ch.Lagarde, sakydama kalbą bankininkų forume Frankfurte, Vokietijoje.
Pasak jos, ECB pasirengęs „laiku“ sumažinti infliaciją ir kad tai, „kaip toli jam teks eiti ir kaip greitai tai daryti, lems infliacijos perspektyvos“.
ECB šiais metais didino palūkanų normas sparčiausiu tempu per savo istoriją, siekdamas kovoti su infliacija, kuri euro zonoje spalį pasiekė 10,7 proc. – aukščiausią lygį nuo tada, kai buvo pradėti rinkti statistiniai duomenys 1997 metais, gerokai viršydama banko užsibrėžtą 2 proc. tikslinį lygį.
Infliaciją paskatino smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos, kai Rusija ėmė mažinti dujų tiekimą karo Ukrainoje fone, bei dalių ir žaliavų tiekimo kliūtys, paklausai atsigaunant atšaukiant per COVID-19 pandemiją įvestus apribojimus.
Reaguodamas į tai, ECB nuo liepos mėnesio padidino savo lyginamuosius indeksus dviem procentiniais punktais.
Analitikai tikisi, kad gruodžio 15 dienos posėdyje bus žengtas tolesnis žingsnis.
Ch.Lagarde perspėjo vyriausybes per daug neišlaidauti remiant vartotojus ir įmones, susiduriančius su didelėmis energijos sąnaudomis, sakydama, kad tokia finansinė pagalba turi būti laikina ir skirta žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Priešingu atveju išlaidos gali padidinti paklausą, taigi ir infliaciją, ir susilpninti žmonių paskatas taupyti energiją.
Didesnės ECB palūkanų normos įtakoja skolinimosi išlaidas ir didina kreditų kainą, todėl tampa brangiau skolintis, išlaidauti ar investuoti, taigi mažėja prekių paklausa ir teoriškai ribojamos kainos.
Nors aukštesnės palūkanų normos yra pagrindinė infliacijos stabdymo priemonė, jų naudojimas gali sukelti susirūpinimą dėl poveikio augimui. Banko pareigūnai teigia, kad dabar padidinus palūkanų normas, vėliau nereikės imtis dar drastiškesnių priemonių, jei infliacija ir toliau išliktų nevaldoma.
