„Nepaisant dabartinio infliacijos šuolio, vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos išlieka santūrios“, – teigė Lisabonoje kalbą pasakiusi Ch.Lagarde.
O sąlygos, kurioms esant ECB galėtų imti didinti palūkanų normas, „labai mažai tikėtina, kad bus patenkintos kitais metais“, pridūrė centrinio banko pirmininkė.
Kiek anksčiau ECB yra pareiškęs neplanuojantis didinti skolinimosi išlaidų, kol infliacija nepasieks 2 proc. tikslo.
ECB Valdančioji taryba praėjusią savaitę paliko nepakeistas istoriškai mažas palūkanų normas, įskaitant neigiamą banko indėlių palūkanų normą, o tai reiškia, kad skolintojai moka už centriniame banke laikomą grynųjų pinigų perteklių.
Naujausioje rugsėjo mėnesį paskelbtoje prognozėje ECB numatė, kad 2022 metais euro zonos infliacija sieks 1,7 proc., o 2023-aisiais – 1,5 procento.
Visgi pastaruoju metu spartus infliacijos tempas darė spaudimą Frankfurte įsikūrusiai institucijai – spalį metų infliacija, Eurostato duomenimis, pasiekė 4,1 procento.
Atsižvelgiant į infliacijos šuolį, centriniai bankai patiria spaudimą mažinti didžiulės apimties finansinę paramą, pradėtą teikti prasidėjus koronaviruso pandemijai ekonomikai palaikyti.
Nors kai kurie centriniai bankai sumažino skolinimosi išlaidas, rinkos laukia dėmesys skiriamas JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimo, kuris turėtų būti paskelbtas trečiadienį, kada FRS mažinti savo didžiulės obligacijų pirkimo programos apimtis, ypatingą dėmesį skiriant palūkanų normoms.
