„Šiuo metu nėra reikalo skubėti daryti išankstinių išvadų“, – Europos Parlamento komitetui teigė Ch.Lagarde, bankui susidurianti su euro zonoje sparčiai augančios infliacijos keliamu spaudimu.
Kainų augimo tempas bloke sausį netikėtai išaugo iki 5,1 procento. Tai didžiausia užfiksuota infliacija per laikotarpį nuo 1997-ųjų, kai pradėti rinkti duomenys.
Gruodį infliaciją euro zonoje siekė 5 procentus.
Ketvirtadienį pasibaigus ECB Valdančiosios tarybos posėdžiui, Ch.Lagarde nepakartojo ankstesnio vertinimo, jog palūkanų normų kėlimas 2022 metais yra „labai mažai tikėtinas“.
Vietoj to, ji pažymėjo, kad ECB sprendimas „priklausys nuo duomenų“ ir kad bus laikomasi plano iš pradžių nutraukti turto pirkimo programą, prieš padidinant palūkanų normas.
Praėjusią savaitę ECB taip pat patvirtino savo sprendimą laikytis plano dėl „etapinio“ obligacijų pirkimo mažinimo metų eigoje.
Ch.Lagarde pasisakymas sukėlė atgarsį finansų rinkose, padidindamas vyriausybių obligacijų pajamingumą euro zonoje ir paskatindamas lūkesčius, kad ECB padidins palūkanų normas per daug nedelsdamas.
Ch.Lagarde „mėgino sugrąžinti „vanagišką“ džiną atgal į butelį“, paprieštaraudama išankstiniams palūkanų kėlimo lūkesčiams, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Kovo mėnesį ECB Valdančiosios tarybos nariai „labai atidžiai įvertinas“ naujas banko infliacijos ir augimo prognozes, prieš planuodami kitą žingsnį, komitete teigė Ch.Lagarde.
Ankstyvieji tyrimai ir rinkos duomenys rodo, jog „tikimybė, kad infliacija stabilizuosis iki 2 proc. tikslino lygio, padidėjo“, teigė Ch.Lagarde.
ECB vadovė taip pat pabrėžė, kad euro zonos šalyse „nestebima tų pačių perkaitimo požymių, kuriuos galima matyti kitose didžiosiose ekonomikose“, turėdama galvoje JAV ir Didžiąją Britaniją, kur centriniai bankininkai ėmėsi staiga griežtinti pinigų politiką.
Atsakydama į klausimą dėl pajamingumo, Ch.Lagarde teigė, jog ECB naudos „bet kokias priemones, kurių reikės, kad užtikrintų, jog mūsų pinigų politika būtų tinkamai transliuojama“.
Pietų Europos šalys, turinčios didesnę skolą, ypač jautriai reaguoja į didėjantį pajamingumą, turinčio įtakos tam, ar šios šalys gali pakankamai prieinamai finansuoti savo išlaidas.
