ECB į infliaciją žiūri „labai rimtai“ ir atidžiai stebi situaciją, penktadienį sakydama kalbą Europos bankininkystės kongrese teigė Ch.Lagarde.
„Suprantame, kad didelė infliacija riboja realias gyventojų pajamas, ypač tų, kurių pajamos mažiausios“, – sakė ji.
Nepaisant to, anot jos, pagrindiniai infliaciją skatinantys veiksniai – tiekimo grandinių problemos ir kylančios energijos kainos – vidutinės trukmės laikotarpiu susilpnės.
„Neturėtume skubėti per anksti griežtinti politiką, kai susiduriame su infliaciniais sukrėtimais, kuriuos sukelia tiekimo grandinių problemos“, – įspėjo pareigūnė. – Tuo metu, kai perkamoji galia jau nukentėjo dėl didėjančių energijos ir benzino kainų, nesavalaikis politikos sugriežtinimas turėtų nepageidaujamų pasekmių ekonomikai.“
Euro zonoje spalį metų infliacija siekė 4,1 proc. – tai buvo didžiausias rodiklis nuo 2008 metų. Visgi ECB mano, kad infliacijos padidėjimas yra laikinas ir tikisi, kad 2022 metais ji susilpnės.
Ch.Lagarde pažymėjo, kad teigiamos ekonomikos jėgos, susijusios su augančia paklausa, tampa atsparesnės, todėl vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos dabar yra geresnės nei buvo prieš COVID-19 pandemiją, kai infliacija nesiekė ECB nustatyto tikslinio 2 proc. lygio.
„Turime puoselėti šias jėgas, per anksti neatšaukdami pinigų politikos paskatų“, – pažymėjo Ch.Lagarde.
